EESRK informacija: Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje matome beprecedentį pilietinės visuomenės, mėginančios visomis išgalėmis padėti Ukrainos žmonėms, susitelkimą. Kurie veiksmai šioje didžiulėje žmogaus paramos Ukrainai bangoje yra svarbiausi – tie, kurie vykdomi humanitarinės pagalbos, transporto, švietimo, apgyvendinimo, mokyklų ar užsienio kalbų mokymosi srityse? Ko mes, piliečiai, galime išmokti, susidūrę su tokia žmonių tragedija?

David Stulík:  Solidarumo ir paramos Ukrainai banga Europos Sąjungoje yra beprecedentė, todėl tai teikia vilčių, kad europietiškos vertybės galiausiai įveiks Rusijos barbariškumą ir žiaurų brutalios jėgos naudojimą.

Matydamas visą europiečių teikiamą humanitarinę pagalbą Ukrainai, jaučiuosi labai sujaudintas ir emociškai pakylėtas. Vis dėlto reikėtų įsisąmoninti keletą dalykų, į kuriuos ES pilietinė visuomenė turi atsižvelgti.

Visų pirma, padėdami pabėgėliams iš Ukrainos patenkinti visus savo poreikius (apgyvendinimo, vaikų švietimo, darbo vietų), susiduriame su Putino Rusijos šėtoniškų darbų ir karo nusikaltimų padariniais. Taigi mums reikėtų pašalinti šiuos žiaurumus lėmusią priežastį. O juos sukėlė Putino režimas, kuris vis dar plačiai palaikomas daugelio Rusijos žmonių.

Jeigu mums pavyks tai nutraukti, mes taip pat sustabdysime pabėgėlių iš Ukrainos srautą į Europą. Ukrainiečiai mielai liktų savo gimtojoje šalyje ir ramiai ten gyventų.

Čia norėčiau pereiti prie antro dalyko, kurio, mano nuomone, Europos pilietinė visuomenė turėtų siekti. Mes visi turime imtis priemonių, kad būtų sustabdyti beprotiški Rusijos vadovų veiksmai.

Turime suvokti, kad jie puola ne tik Ukrainą, bet ir mus. Rusijos propaganda vaizduoja mus – ES ir NATO – kaip didžiausius priešus, kurie prieš Rusiją naudoja Ukrainą kaip savo marionetę.

Atsižvelgiant į tai, kyla logiškas klausimas: kaip sustabdyti Putino Rusiją? Vienomis ekonominėmis sankcijomis nepavyks pakeisti Rusijos režimo.

Bijau, kad vienintelis būdas sustabdyti Putiną – karinėmis priemonėmis įveikti jo armiją Ukrainoje. Šiuo metu tai turėtų būti pagrindinis prioritetas – nutraukti nekaltų civilių žudymą Ukrainoje ir užkirsti kelią karui išplisti į kitas Europos dalis. Neabejoju, kad Rusijos agresyvus elgesys ir planai yra nukreipti ir į mus, bent į kai kurias ES valstybes nares, ypač esančias Rytų ir Vidurio Europoje. Taip, mes taip pat esame Rusijos generolų radaruose, kaip dar vienas teisėtas taikinys.

Jei nesustabdysime karo Ukrainoje šiandien, rytoj bus mūsų eilė ir karas ateis į mūsų namus. Turime pripažinti, kad jau de facto dalyvaujame tame kare. Bent jau taip ES ir NATO vaidmuo pateikiamas Rusijos (cenzūruojamose) žiniasklaidos priemonėse.

Todėl mes, europiečiai, turėtume visomis išgalėmis prisidėti prie Ukrainos pergalės mūšio lauke. Turime ne tik griežtinti ekonomines ir kitas sankcijas prieš Rusiją, bet ir būti pasirengę Ukrainos armijai tiekti visas jos prašomas būtinas karines priemones.

Pats esu pacifistas, bet tai yra lemiamas momentas, kai liberalios demokratinės valstybės turi apsiginti nuo tų, kurie ketina jas sunaikinti. Šie mūsų priešai supranta tik jėgos ir karinės galios kalbą. Neturėtume bijoti ir gėdytis ją naudoti, nes yra iškilusi grėsmė mūsų, kaip demokratinės visuomenės, išlikimui.