Vasario 22 d. plenarinėje sesijoje EESRK surengė diskusiją, kurioje įspėjo apie didėjančius įmonių sunkumus gauti kvalifikuotos darbo jėgos ir atkreipė dėmesį į neatidėliotiną poreikį visais lygmenimis parengti visa apimančią įgūdžių strategiją. 

Diskusija surengta Europos profesinių įgūdžių metų proga ir priimant EESRK nuomonę „Darbo rinkos pokyčių rėmimas“. Diskusijoje dalyvavo EBPO Užimtumo, darbo ir socialinių reikalų direktorius Stefano Scarpetta, „SMEunited“ viceprezidentė Marianna Panebarco ir „Social Economy Europe“ pirmininkas Juanas Antonio Pedreño.

Pradėdama diskusijas EESRK pirmininkė Christa Schweng sakė: „Pasibaigus pandemijai, spartėjanti skaitmenizacija, žalinimas ir darbo organizavimo pokyčiai parodė, koks svarbus darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas, siekiant išlaikyti žmonių užimtumą ir produktyvumą, ypač mūsų senėjančioje visuomenėje.“

Kalbėtojai išreiškė viltį, kad Europos profesinių gebėjimų metai neliks vien tik tuščiais žodžiais, o taps mokymosi visą gyvenimą, mokymo ir perkvalifikavimo skatinimo priemone.

Jie atkreipė dėmesį į daugelį su mokymais susijusių problemų, pavyzdžiui, ribotą darbuotojų dalyvavimą, be kita ko, dėl laiko ar lėšų trūkumo arba dėl to, kad mokymai neatitinka įmonių poreikių. 

Buvo pabrėžta daug su mokymu susijusių problemų, pavyzdžiui, ribotas darbuotojų dalyvavimas, be kita ko, dėl riboto laiko, finansavimo trūkumo arba mokymų, kurie neatitinka įmonių poreikių. Taip pat buvo pabrėžtas socialinio dialogo vaidmuo – tai pagrindinė priemonė nustatant poreikius ir ugdant įgūdžius darbo vietose.

Tiek EESRK nuomonėje, tiek diskusijose ypatingas dėmesys buvo skiriamas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), nes jos jau dabar patiria sunkumų ieškodamos kvalifikuotų darbuotojų arba siūlydamos specialiai pritaikytas mokymo programas. 

„Europos darbo rinkoje vykstant transformacijai būtina gerai suprasti, kokių rūšių įgūdžių reikės būsimiems darbo rinkos pokyčiams, įskaitant MVĮ“, – teigė EESRK nuomonės pranešėja Mariya Mincheva. 

Nuomonėje EESRK pasisakė už tai, kad mokymasis visą gyvenimą ir galimybių mokytis įgyvendinimas turi būti neatsiejama platesnio masto ekonomikos augimo strategijų ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų dalis. Komitetas taip pat ragino skatinti MVĮ dirbti sąveikiuose tinkluose ir sutelkti savo pajėgumus reaguoti į dvejopos pertvarkos ir įgūdžių ugdymo iššūkius.

Apskaičiuota, kad 128 mln. europiečių, norėdami išlikti aktyvūs darbo rinkoje, turės kelti savo kvalifikaciją ir persikvalifikuoti. Mažiausiai mokymuose dalyvauja žemos kvalifikacijos darbuotojai, kurių darbo vietoms gresia didžiausias automatizavimo pavojus: per stebimą laikotarpį ES-27 mokymuose dalyvavo tik 4 proc. darbuotojų. 

Bendras suaugusiųjų dalyvavimas mokymuose taip pat yra žemas – stebėtu laikotarpiu dalyvavo tik 11 proc. Labiausiai tikėtina, kad mokymuose dalyvaus 25–34 m. amžiaus darbuotojai – jų lankomumas siekia 22 proc., palyginti su tik 8 proc. visų amžiaus grupių darbuotojų. (ll)