Karas Ukrainoje mums brutaliai priminė pirminį ES sukūrimo tikslą, t. y. išsaugoti žemyne ilgalaikę taiką. Deja, mes tai buvome pamiršę. Atėjo momentas, kai Europos taikos naratyvas prarado patrauklumą, ypač jaunesnei kartai. Bet štai dabar vėl suprantame, kad, kaip sakė Albert Camus, „į mūšį verta eiti tik dėl taikos“ ir kad turime dėti visas pastangas, kad pokyčiai įvyktų ten, kur jų reikia.

Rusijos invazija Ukrainoje priminė baisiausią dvidešimtojo amžiaus košmarą – karą Europos žemyne. Vėl kvestionuojamas valstybės teritorinis vientisumas. Vėl iškilo bado ir genocido pavojus. Rusijos agresija nukreipta prieš viską, kas „europietiška“, ir viską, kas „demokratiška“, o Europa to toleruoti negali ir netoleruos. Taika – Europos Sąjungos pagrindas. Ši Sąjunga buvo sukurta remiantis įstatymo galia, o ne galios įstatymais.

Prieš dešimt metų Europos Sąjungai už daugiau kaip 60 metų taikos, susitaikymo ir demokratijos buvo įteikta Nobelio taikos premija. ES turi ir toliau išlaikyti ir stiprinti savo kaip taikos ir demokratijos sergėtojos Europoje ir už jos ribų vaidmenį.

Didžiausias iššūkis Europai šiuo metu yra karas ir jo padariniai: migracija, auganti infliacija, kylančios energijos kainos ir būtinybė ginkluotis. Tačiau išlieka aktualūs ir ankstesni iššūkiai, tokie kaip COVID-19, kova su klimato kaita ir Europos strateginio savarankiškumo stiprinimas. Turime juos spręsti ir toliau padėti savo kaimynams – ukrainiečiams. Tokiomis aplinkybėmis palankiai vertinu ES neformalaus aukščiausiojo lygio susitikimo Versalyje rezultatus, kurie atitinka EESRK rekomendacijas nedelsiant nutraukti karo veiksmus Ukrainos žemėje, apsaugoti Ukrainos žmones ir šalies pabėgėlius ir stiprinti Europos savarankiškumą, ypač energetikos srityje.

Gyvename sudėtingą laikotarpį turint omenyje ir tai, kad vis dar jaučiame nuovargį po COVID-19 ir dėl neseniai taikytų izoliavimo priemonių. Tačiau turime išsaugoti dabartinę vienybės dvasią. Mano manymu, aišku viena: atspari demokratija savo stiprybės ir gyvybingumo semiasi iš to šaltinio, kurį graikai vadino „demos“, t. y. iš žmonių –  darbdavių, darbuotojų ir piliečių plačiąja prasme. Tik būdami vieningi galime kurti Europos ateitį.

Mes ką tik iš naujo atradome emocinį ryšį ir piklausymo Europos projektui jausmą, kurio visai neseniai mums trūko – TAIKĄ.

EESRK pirmininkė Christa Schweng