Europos žaliasis kursas
2019 m. gruodžio 11 d. Europos Komisija paskelbė Europos žaliąjį kursą, kuriuo stiprinamas ES įsipareigojimas spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas, kurios yra pagrindinė šios kartos užduotis. Europos žaliojo kurso tikslas – pertvarkyti ES į modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, užtikrinant:
- nulinį grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2050 m.;
- nuo išteklių naudojimo atsietą ekonomikos augimą;
- kad nė vienas asmuo ir nė viena vietovė nebūtų palikti nuošalyje.
Siekdama įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, ES parengė išsamų iniciatyvų rinkinį, įskaitant politikos pasiūlymus ir pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų bei finansavimo priemonių rengimą ir modernizavimą.
EESRK ragino parengti žaliąjį ir socialinį kursą, pabrėždamas glaudų žaliojo kurso ir socialinio teisingumo ryšį. Siekiant sveikoje aplinkoje skatinti tvarias ir konkurencingas ateities įmones, labai svarbu išgirsti visų suinteresuotųjų šalių nuomonę.
Europos žaliajame kurse daug dėmesio skiriama žaliosios ir tvarios pertvarkos finansavimui ir investicijoms. Žaliasis kursas – gyvybiškai svarbi priemonė Europai siekiant atsigauti po COVID-19 pandemijos. Europos žaliajam kursui finansuoti skiriamas trečdalis 1,8 trln. EUR investicijų pagal ekonomikos gaivinimo planą „Next Generation EU“ ir iš ES septynerių metų biudžeto. Taip didinant finansavimą siekiama krizę paversti transformuojančio pobūdžio galimybėmis Europos ateičiai.
EESRK atlieka labai svarbų vaidmenį stebint Europos žaliojo kurso iniciatyvų ir veiksmų įgyvendinimą. EESRK rengia nuomones ir organizuoja veiklą (žr. šio puslapio kairėje esantį papildomą meniu), siekdamas užtikrinti, kad ES institucijos atsižvelgtų į organizuotos pilietinės visuomenės nuomonę, o žaliojo kurso iniciatyvos derėtų su vietos ekonominėmis, socialinėmis ir pilietinėmis aplinkybėmis.
Kadangi Europos žaliasis kursas yra horizontalaus ir kompleksinio pobūdžio, jis įtraukiamas į visų EESRK skyrių ir CCMI veiklą.
Pages
Key points
Global supply chains (GSC) are key and complex in economic activities across the world and in global trade. Economic growth, job creation and entrepreneurship are also contested by evidence of negative implications for working conditions as well as for sustainability in some supply chains.
The COVID-19 crisis has unveiled the serious downfalls related to highly fragmented and undiversified supply chains. It exposed the vulnerability of workers' health and safety, and it highlighted violations of human rights. Trade will have to play a key role in promoting a sustainable economic recovery. However, stronger instruments need to deliver on a socially and environmentally responsible business, trade and investment agenda.
GSC need to become more resilient, diversified and responsible, and ambitious actions need to ensure they contribute to a fairer economic and social model, based on sustainability and decent work.
Securing sustainable access to raw materials, including metals, industrial minerals and construction raw materials, and particularly Critical Raw Materials (CRM), is of high importance for the EU economy. However, the EU is confronted with a number of technological and environmental challenges along the entire production value chain of primary and secondary raw materials.
Carbon markets: Emergence, structuring and challenges for European industry (own-initiative opinion)
This opinion deals with three of four megatrends at the heart of the new Commission priorities: climate change, biodiversity loss and globalisation. While the European Green Deal will result in higher environmental standards with, for instance, stricter climate change targets, it is important that all Free Trade Agreements (FTAs) are not undermining these improvements by contributing to deforestation or biodiversity loss in other countries. As one of the world's largest importer of energy, agricultural goods and raw materials, the EU has contributed to deforestation and biodiversity loss in other countries.
On 5 February 2020, the European Commission published its Communication Enhancing the accession process – A credible EU perspective for the Western Balkans, proposing a new methodology for candidate countries of the Western Balkans with the objective to render the accession process more coherent, respond to concerns of certain Member States expressed in October 2019 and enable the enlargement process to continue.