European Economic
and Social Committee
Būtina nedelsiant pradėti kovą su dezinformacija
EESRK info: Jūs esate EESRK nuomonės dėl Europos Komisijos gairių dėl Kovos su dezinformacija praktikos kodekso griežtinimo, priimtos 2021 m. gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje, pranešėjas. Kokiu mastu dezinformacija kelia grėsmę demokratijai bei ką ir kokiomis priemonėmis turėtų daryti pilietinė visuomenė, kad būtų užkirstas kelias melagingų naujienų plitimui?
Thierry Libaert: Dezinformacija kelia grėsmę demokratijai, nes ji mažina mūsų pasitikėjimą viešosiomis institucijomis ar mokslu. Kai turime rinktis tarp sudėtingos tiesos ir melagingos, bet lengvai suprantamos informacijos, dažnai pirmenybę teikiame melagingai informacijai. Dezinformacija yra ne tik patiklumo klausimas: ja kartais siekiama geopolitinių destabilizavimo tikslų, ypač per rinkimus.
Pagrindinis 2021 m. gruodžio 9 d. priimtos nuomonės tikslas – paprašyti Europos Komisijos dėti daugiau pastangų, kad būtų užkirstas kelias dezinformacijai atsirasti, o ne tik mažinti neigiamas jos pasekmes. Visada galime bandyti suvaldyti gaisro padarinius, tačiau naudingiau užkirsti kelią liepsnai.
Yra daugybė kovos su dezinformacija būdų. Vienas iš jų – spręsti jos monetizavimo problemą. Kartu su darbo grupe supratome, kad yra tikras dezinformacijos verslas. Kadangi melaginga informacija pateikiama vidutiniškai šešis kartus greičiau nei tikra informacija, ja labiau dalijamasi ir ji dažniau komentuojama, padidėja aktyvumas interneto platformoje. Todėl labiau tikėtina, kad ji sulauks reklamos srautų. Apskaičiuota, kad kasmet tokiu būdu iššvaistoma daugiau kaip 400 mln. EUR.
Turime vengti manyti, kad dezinformacija yra susijusi tik socialiniais tinklais ir didžiosiomis skaitmeninėmis platformomis. Tradicinė žiniasklaida taip pat yra atsakinga, visų pirma televizijos nuolatinių žinių kanalai, kuriuose galima matyti daug pseudoekspertų. Žiniasklaida turi atidžiau įvertinti tikrąją kviečiamų asmenų kompetenciją, taip pat turi būti ugdomas gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kad visuomenė galėtų geriau suprasti jai pateikiamą informaciją.
Kova su dezinformacija jokiu būdu neturėtų būti pretekstas varžyti saviraiškos laisvę. Pagrindinis mūsų rekomenduojamo gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas visiems realiai atskirti mokslinius duomenis nuo paprasčiausių įsitikinimų ar nuomonių. Tiek Donaldo Trumpo šalininkų Jungtinėse Valstijose, tiek populistų Europoje, ypač tų, kurie Jungtinėje Karalystėje prisidėjo prie „Brexit'o“, pavyzdžiai aiškiai rodo, kokį pavojų mūsų demokratijai kelia melagingos informacijos skleidimas.
Būtina nedelsiant pradėti kovą su dezinformacija. Būtent į tai norėjo atkreipti dėmesį mūsų Komitetas.