Žako Deloro gyvybė užgeso pragyvenus ilgą ir prasmingą gyvenimą, o jo nuveikto darbo rezultatus matome iki šiol. Žakas Deloras buvo vienas svarbiausių Europos, kurioje gyvename, architektų: jis tiesiogiai prisidėjo kuriant bendrąją rinką, Šengeno erdvę, programą „Erasmus“, eurą, Sanglaudos fondą. Bet Europos kūrimo darbai grindžiami veiksmų etika.

Žakas Deloras visuomenės angažuotumą sutaurino. Visuomeninėje, profesinių sąjungų, o vėliau ir politinėje veikloje aktyvistą, kaip jis buvo linkęs save kukliai vadinti, įkvėpė Emanuelio Munjė personalizmas. Būdamas santūrus krikščionis jis kiekvieną žmogų laikė unikalia socialinių ryšių tinklo dalele, būtina bet kokiai didelio masto veiklai.

Susirūpinęs dėl augančio individualizmo šis socialdemokratas tikėjo pilietiniu angažuotumu, kai kiekvienas savo darbais prisideda prie bendro labo. Žako Deloro vardas neatsiejamas nuo konsultavimosi, bendro valdymo, kolegialumo ir kitų kolektyvinių veiksmų formų, kurias jis skatino ir propagavo. Būtent todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas, kuriuos jis padėjo sukurti, jam buvo tokie svarbūs. Jis vertino tarpininkų darbą ir tikėjo nuoširdžiu socialiniu dialogu bei kompromisų dvasia.

Šių įsitikinimų jis laikėsi visur Europoje, vėliau šią praktiką išplėtė ir dialoge su religijomis. Žakas Deloras nebuvo pranašas. Jis buvo savamokslis, tačiau laikė save ne savikūros dalimi, o asmeniu, kurį ugdo kiti ir kuris tobulėja kartu su kitais žmonėmis, per veiklą. Žako Deloro mintims būdinga dinamika, kurią įkvepia grįžtamasis ryšys, skatinantis teigiamą tolesnių veiksmų ciklą. Jis buvo principų ir įsitikinimų, kuriuos lėmė gilus tikėjimas, žmogus ir aklai nesekė ideologijomis. Žengdamas galimą žingsnį į priekį, jis norėjo aiškiai suprasti realijas, gebėjo įvertinti padėtį ir atsižvelgti į nacionalines tradicijas.

Realybė jam buvo svarbesnė už idėją, kuriai jis mokėjo atverti kelią, kai tai buvo būtina atsižvelgiant į aplinkybes. Taigi jis sugebėjo atnaujinti bendros valiutos idėją ir nuo pat pradžių rėmė Vokietijos susivienijimą, kuris griuvus Berlyno sienai tapo neišvengiamas. Žinoma, dabartinis pasaulis ir jame vykstantys neramumai neturi nieko bendro su Deloro laikų Europa. Jo pasiekimai, pavyzdžiui, vidaus rinka, turi būti pritaikyti ir papildyti, kad atlaikytų galingas kylančias grėsmes. Tačiau jie sudaro šiandienos veiksmų pagrindą. Prie Europos vadovų stalo reikėtų atgaivinti įtraukų ir įžvalgų Žako Deloro požiūrį į tikrovę, susiejantį tvirtus principus ir atvirumą kompromisams, kad būtų galima kartu žengti į priekį.

Sébastien Maillard, Žako Deloro instituto specialusis patarėjas, buvęs direktorius (2017–2023 m.)