Andrej Matišák

Sveiki atvykę į Slovakiją! Sveiki atvykę į Europos rekordų šalį.

Ne, aš nekalbu apie pilių gausą, terminių maudyklų išskirtinumą ar kalnų grožį. Kalbu apie politinius Slovakijos rekordus. Ir, deja, mes esam patys prasčiausi klasėje.

Europos Parlamento rinkimuose slovakai pirmą kartą balsavo 2004 m. Nuo tada mūsų šalies rinkėjų aktyvumas visada buvo mažiausias. Visada.

2014 m. šis rodiklis tesiekė 13,05 proc. Tuomet buvau taip tvirtai įsitikinęs, kad rinkėjų aktyvumas bus mažesnis nei 15 proc., kad beveik rimtai ketinau paimti banko paskolą ir įsteigti politinę partiją. Net ir retrospektyviai žiūrint, manau, kad turėjau galimybę tapti Europos Parlamento nariu.

Tačiau nuo juokų pereikime prie rimtų dalykų: kaip šių dienų slovakai vertina Europos Sąjungą? Kaip kiaulę taupyklę, iš kurios galima išsiimti pinigų? Be jokios abejonės, tačiau problema yra tai, kad Slovakija net nesugeba veiksmingai panaudoti ES lėšų. Net ir šioje srityje mūsų rezultatai vieni prasčiausių.

Plačiai paplitęs naratyvas, kad viską diktuoja Briuselis. Ir šis naratyvas yra gyvas visur. Tačiau Slovakijos politikai rado idealią formulę. Jei kas nors pasisekė – tai jų nuopelnas. Jei ištiko nesėkmė – „vėl kaltas Briuselis“. Tokiam naratyvui atsispirti pavyksta labai nedaugeliui politikų.

Padėtį komplikuoja ir žiniasklaida. Joje ES temos dažnai nušviečiamos visiškai paviršutiniškai. Žurnalistai vengia ES temos, nes, jų nuomone, tai nuobodu, todėl jie dažniausiai rašo tik apie probleminius klausimus – nesvarbu, ar jie realūs, ar išgalvoti.

Norėčiau keletą žodžių pasakyti apie verslo sektorių. Verslininkai apie ES suteikiamus privalumus viešai kalba retai. Jie taip pat veikiau linkę skųstis Briuselio įsakymais ir reglamentais.

Visi šie veiksniai lėmė, kad, remiantis apklausų duomenimis, Slovakijos gyventojai laikosi vis euroskeptiškesnių pažiūrų. Jei dar pridėtume visą dezinformaciją, įskaitant Rusijos skleidžiamą dezinformaciją, kurią dabartiniai valdantieji politikai norėtų išnaudoti savo tikslais, galiausiai gausime sprogų nesidomėjimo ir pykčio mišinį.

Ne, dar anksti kalbėti apie „Slovakxit‘ą“. Tačiau tokių raginimų veikiausiai išgirsime vis daugiau, kai Slovakija galiausiai taps šalimi, kuri nebeturi teisės gauti ES lėšų.

Jei norime išvengti pesimistiško scenarijaus, Slovakijos politiniai lyderiai pagaliau turi pripažinti, kad ES yra tinkamam šalies funkcionavimui būtina erdvė, ir atitinkamai elgtis. Deja, jau dabar akivaizdu, kad didelė dabartinio Slovakijos politinio elito veikiau renkasi pradėti kovoti su ES, kad bet kokia kaina apgintų savo interesus.

Dėl to visi rinkėjai, kuriems rūpi ES, turi kalbėtis apie jos svarbą su savo giminaičiais, draugais ir net nepažįstamais asmenimis. Tai gali būti nelengva ir dar nežinia, ar bus veiksminga. Tačiau kitu atveju bus dar blogiau.