Su Gruzijos ir Prancūzijos žurnalistu Régis Genté aptarėme klausimus, kurie kelia didžiausią susirūpinimą Europos Parlamento rinkimuose: kraštutinių dešiniųjų iškilimas, nemotyvuotų jaunųjų rinkėjų skaičiaus didėjimas ir dezinformacija. Buvusių sovietinių šalių politinis ekspertas Régis Genté yra pagrindinių žiniasklaidos priemonių „Radio France Internationale“, „France 24 TV“ ir „Le Figaro“ reporteris.

EESRK Info: Ar manote, kad kraštutinių dešiniųjų partijų iškilimas visoje Europoje turės įtakos Europos Parlamento rinkimų rezultatams?

Nesu joks ekspertas kraštutinių dešiniųjų Europoje klausimais, tačiau, sprendžiant iš šiuo metu mano šalyje (Prancūzijoje) atliekamų apklausų rezultatų, turiu pripažinti, kad kraštutinės dešiniosios jėgos pirmauja. Europos Parlamento rinkimai – tai politinė priemonė, kuria naudodamiesi Europos piliečiai gali išsakyti savo nuomonę arba perduoti žinią apie savo šalį savo politikams. Europos piliečiai pirmiausia galvoja apie politinę padėtį savo šalyje ir tik po to – apie padėtį Europoje. Taigi, kraštutinių dešiniųjų partijos tikriausiai turės įtakos šiems rinkimams, kurių kontekstą vis labiau sąlygoja suvereniteto priešprieša Europos integracijai.

Ar manote, kad jaunuoliai yra motyvuoti balsuoti Europos Parlamento rinkimuose?

Atsakysiu kaip paprastas pilietis, 22 metus gyvenantis buvusioje Tarybų sąjungos teritorijoje, ir kaip asmuo, dažnai bendraujantis su Europos jaunimu. Matau, kad jie neturi daug motyvacijos balsuoti. Tą patį pastebėjau Gruzijoje, kur gyvenu. Ten jaunimas yra politiškai angažuotas, bet jie nepalaiko vyriausybėje ar opozicijoje esančių partijų. Jie nori dalyvauti politiniame savo šalies gyvenime, tačiau atsisako balsuoti, nes nė viena iš partijų ir jų vadovų iš tiesų jiems neatstovauja. Ši pozicija įdomi ir aš ją gerbiu, nes ji gali atverti duris kitokiai politikai, ne vien tik atstovaujamosios demokratijos srityje ir neapsiribojant partijomis. Tačiau tuo tarpu politika paliekama politikams ir įvairioms politinėms jėgoms... be jaunimo.

Kokiu mastu rinkėjus artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose gali paveikti dezinformacija?

Dezinformacija bus sėkminga, jei jos taikinys pažeidžiamas – šiuo atveju tai mes, europiečiai. Rusijos dezinformacija nekelia naujų problemų, ji naudojasi jau esamomis. Visi suprantame, kad šiuo metu mūsų visuomenė išgyvena gilią politinę ir moralinę krizę. Deja, tai reiškia, kad yra susidariusios palankios sąlygos veiksmingai dezinformacijai. Tačiau manau, kad dabar mes, kaip europiečiai ir pasaulio piliečiai, esame dar labiau išsilavinę ir turime daugiau patirties, kaip priimti naujienas socialiniuose tinkluose. Per pastaruosius dešimt metų daug išmokome. Šiek tiek geriau mokame atskirti naujienas socialinės žiniasklaidos platformose, nes žinome, kad jos yra pagrindinis manipuliavimo ir melagingų naujienų ringas. Neturėtume būti pernelyg pesimistiški, nes tai reikštų, kad jau tapome dezinformacijos aukomis. Visuomenė jau nebėra tokia naivi ir žmonės supranta, kad šalys ir kiti politiniai veikėjai gali naudotis socialiniais tinklais siekdami manipuliuoti viešąja nuomone. Sakyčiau, kad socialiniuose tinkluose aktyviai dalyvauja tik nedidelė žmonių dalis; didžioji dauguma vidutinių gyventojų – išsilavinusių žmonių – savo nuomonės juose neišreiškia. Ir ši didelė gyventojų dalis aklai netiki kiekviena socialiniuose tinkluose skelbiama kvailyste.