Aš dažnai galvoju, kad jei viskas einasi per lengvai, gal būt mano užmojai yra pernelyg maži. Tačiau kurdami veikiančias sistemas siekiame užtikrinti, kad viskas būtų paprasta – veiktų veiksmingai ir sklandžiai. Manau, kad naudinga atskirti procesus, kurie turėtų būti paprasti, nuo turinio, kuris turėtų būti sudėtingas.

Dirbdamas EESRK visada stengiuosi ieškoti iššūkių, nes būtent tada esu pajėgus pralenkti save ir surasti tinkamą sprendimą.

Tapus komiteto nariu, man darbo procesai ir darbo metodai pasirodė painūs – kai reikėdavo susirasti tinkamą posėdžių salę radimo ar susigaudyti, kada paspausti mygtuką prašant žodžio.

Kiekvienam naujam nariui kadencijos pradžioje gali prireikti kelių posėdžių, kol viskas įsibėgės. Kartojant viskas tampa įprasta. Ir, žinoma, kavos pertraukėlės ir bendravimas su kolegomis koridoriuose yra neįkainojamas žinių ir informacijos apie tai, kaip viskas vyksta, šaltinis!

Be visų šių įprastų priemonių, padedančių apsiprasti naujoje aplinkoje, ši kadencijos pradžia yra visiškai kitokia. Net neaišku, kas sugrįžo, o kurių kolegų jau nepamatysime. Naujiems nariams nėra lengva suvokti, kaip veikia EESRK, ir suprasti darbo dinamiką.

Įsitikinome, kad gebame dirbti nuotoliniu būdu. Tačiau kartu suvokėme ir tiesioginio bendravimo pridėtinę vertę. Noriu padėkoti mūsų komiteto techniniams darbuotojams. Jie, kaip ypatingos svarbos darbuotojai, atsidūrė dėmesio centre, nes nuo jų priklausė mūsų darbo tęstinumas.

Jie užtikrino, kad darbas vyktų sklandžiai ir efektyviai, ir padėjo mums visiems prisitaikyti prie šio naujo darbo būdo.

Man susidarė įspūdis, kad nuotolinis darbas, prisijungiant iš savo darbo kambario, virtuvės ar svetainės mus tam tikra prasme suartino. Tai mums priminė, kad visi esame štai tokioje erdvėje dirbantys žmonės, kurie stengiasi padaryti viską, ką gali.

Esu įsitikinęs, kad kai mes visi vėl susirinksime JDE salėse, iš naujo įvertinsime tai ir, tikiuosi, labiau įsiklausysime vieni į kitus, siekdami įnešti vertingą indėlį ES lygmeniu.