ŽIV prevencija, nuolatinė priežiūra ir diskriminacijos naikinimas tebėra svarbiausi iššūkiai kovojant su tebesitęsiančia pasauline visuomenės sveikatos krize, teigia EESRK

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) remia ES Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos pastangas stigmatizacijos ir diskriminacijos dėl ŽIV panaikinimą iki 2030 m. įtraukti į pagrindinius ES darbotvarkės tikslus.

Birželio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje EESRK pritaria, kad ES institucijos turėtų parengti aukšto lygio deklaraciją dėl ŽIV užsikrėtusių žmonių stigmatizacijos ir diskriminacijos panaikinimo, kuri būtų pateikta Europos Parlamentui 2023 m. gruodžio 1 d.

EESRK taip pat ragina nustatyti naują platesnio užmojo ŽIV plitimo prevencijos ir kontrolės tikslą, kad visose šalyse tyrimų, gydymo ir viruso slopinimo aprėpties rodiklis padidėtų iki 95 proc.

„Praėjus daugiau kaip dešimtmečiui vėl bandome suprasti su ŽIV susijusią padėtį. Į šią problemą nekreipėme dėmesio pernelyg ilgai“,– teigė nuomonės pranešėjas Pietro Barbieri. „Turime kuo greičiau imtis veiksmų, pradėti bendradarbiauti su bendruomenėmis, gydytojais, mokyklomis ir darbovietėmis.

Svarbu užtikrinti ŽIV sergantiems asmenims vienodas galimybes darbo vietose, įskaitant lankstų darbo grafiką ir ilgesnes atostogas. Informuotumo didinimo kampanijos, mokymai ir informacijos sklaida mokyklose, pilietinėje visuomenėje ir jaunimo organizacijose yra svarbiausi veiksmai kovojant su stigmatizacija ir diskriminacija.

„Nors ŽIV atvejų skaičius mažėja, negalime prarasti budrumo. Kad galėtume kontroliuoti infekcijos plitimą, svarbiausia yra anksti diagnozuoti, anksti pradėti gydymą ir užtikrinti tolesnę priežiūrą“,– sakė nuomonės bendrapranešėjė Nicoletta Merlo.

ŽIV tebėra viena iš pagrindinių visuomenės sveikatos problemų pasaulyje, nuo kurios vis dar kenčia daugiau kaip 36 mln. žmonių, iš kurių 2,3 mln. gyvena PSO Europos regione. Padėtis itin bloga rytiniuose Europos žemyno regionuose, o Ukraina yra šalis, kurioje AIDS epidemija yra antra pagal dydį Rytų Europos ir Vidurinės Azijos regione.

ŽIV labiausiai paveikia marginalizuotas gyventojų grupes, pavyzdžiui, narkotikus vartojančius asmenis, vyrus, turinčius lytinių santykių su vyrais, translyčius asmenis, kalinius ir migrantus. Stigmatizacija ir baimė atgraso žmones nuo naudojimosi su ŽIV susijusiomis paslaugomis, todėl vėluojama atlikti tyrimus, nustatyti diagnozę. Dėl šios priežasties daugiau kaip pusė atvejų nustatoma, kai liga jau būna pažengusi. Taip išauga perdavimo pavojus ir mirčių, kurių galima išvengti, skaičius, ypač vietovėse, kuriose tinkamas AIDS gydymas yra nepakankamas.

Kovai su epidemija būtinos išsamios strategijos, kurios apimtų gydymą ir prevenciją, taip pat nauji ir inovatyvūs testavimo metodai, pavyzdžiui, greitieji ir savikontrolės testai. (ll)