Sofia Björnsson: ūkininkų solidarumas Švedijoje

Priklausau Švedijos ūkininkų federacijai (LRF), o pandemijos pradžioje labai sunkiai dirbome, kad užtikrintume maisto tiekimą.

Federacijoje naudojame sistemą, skirtą ūkininkams, kuriems reikia pagalbos. Susirgus ūkininkui, yra žmonių, kurie gali padėti pasirūpinti gyvūnais arba spręsti kitus praktinius klausimus, kol ūkininkas serga. Ši sistema buvo greitai įdiegta kovo mėn.

Federacija taip pat padėjo darbo ieškantiems asmenims susisiekti su ūkininkais, kuriems reikėjo pagalbos, pavyzdžiui, daržovių augintojas pasiūlė darbo vietą gretimo viešbučio, kuris buvo uždarytas, darbuotojams, ir yra daug tokių pavyzdžių. Tokios iniciatyvos ir tai, kad daugelis sezoninių darbuotojų iš kitų šalių galėjo atvykti į Švediją, padėjo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams, kuriems iš pradžių labai trūko rankų, dabar turėti pakankamai reikiamų darbuotojų.

Daugeliui ūkių, visų pirma daržovių augintojams, šiemet teko keisti pasėlius, o miškininkystės produktų gamintojai turėjo kai kurią veiklą atidėti. Vis dėlto atrodo, kad visas žemės ūkio sektorius (įskaitant sodininkystę) Švedijoje nukentėjo mažiau nei daugelyje kitų Europos šalių.

Tačiau mūsų organizacija yra įsitikinusi, kad turime būti solidaresni ne tik žemės ūkio srityje. Vienas labai praktiškas dalykas, kurį galėjome padaryti, buvo tai, kad mūsų biuro Stokholme projektoriams naudojamas plastiko plėveles atidavėme antveidžiams sveikatos priežiūros darbuotojams pagaminti.

Aš asmeniškai manau, kad man labai pasisekė. Niekas iš mano artimųjų nesusirgo COVID-19.

Galiu dirbti namie taip pat produktyviai kaip ir biure. Kartais girdžiu, kaip mūsų pastate barasi kaimynai, tada pagalvoju apie tuos, kuriems mažiau pasisekė per šį izoliavimą ‒ žmones, kurie prarado darbus, vaikus, kurie nėjo į mokyklas ir ilgai negalėjo mėgautis pietumis mokyklose, šeimas, gyvenančias mažuose butuose, kuriuose sudėtinga rasti tinkamą erdvę dirbti ar daryti namų darbus.

Tačiau labai pasiilgau savo šeimos, ypač tėvų, kurie yra vyresnio amžiaus. Pasiilgau paprastos veiklos, pavyzdžiui, susitikti su daugeliu žmonių vienu metu. Ir žinoma, pasiilgau biuro ir kolegų.

Nepaisant viso skausmo, praradimų ir suirutės manau, kad COVID-19 mums bus gera pamoka. Visų pirma manau, kad išmoksime gyventi netikrumo sąlygomis. Buvome labai įpratę planuoti savo gyvenimą, tačiau pandemija, ypač kai tik prasidėjo, privertė mus keisti įpročius. Dabar įgijome naujų įpročių, bet nežinome, kiek šis netikrumo laikotarpis tęsis.

Kai jis pasibaigs, pirmiausia norėsiu susitikti su savo ir su sutuoktinio tėvais. Su savo tėvais buvau susitikusi per iškylą parke, laikydamasi saugaus atstumo, tačiau tikiuosi, kad greitai galėsiu su jais praleisti daug laiko realiame gyvenime, kaip ir senais gerais laikais.