Katalonijos asociacija „Inžinieriai be sienų“, pasiryžusi keisti požiūrį į energijos nepriteklių patiriančius asmenis kaip bejėges aukas, pradėjo organizuoti kolektyvinius susirinkimus, kad suteiktų platformą tiems, kurių galimybės gauti energijos ir vandens yra ribotos, taip pat tiems, kuriems sunku apmokėti sąskaitas. Asociacijos atstovė Mònica Guiteras mums papasakojo, kaip šie susirinkimai tapo saugia ir lengvai pasiekiama erdve šiems žmonėms ir padėjo jiems suvokti, kad jie yra ne aukos, o kovotojai už permainas ir jų iniciatoriai vykstant energetikos pertvarkai.

EESRK info: Kas Jus paskatino pradėti savo projektą arba iniciatyvą?

Mònica Guiteras Blaya: Iki šiol energijos nepriteklius buvo nagrinėjamas atsižvelgiant į gerovės perspektyvą, todėl jį patiriantys asmenys dažnai būdavo apibūdinami kaip aukos ar net kaltinami dėl „blogų“ vartojimo įpročių. Mūsų nuomone, reikėjo taikyti kompleksiškesnį požiūrį ir įgalėti energijos nepriteklių patiriančias šeimas kaip kovotojas už permainas ir permainų iniciatores vykstant dabartinei energetikos pertvarkai.

Kokio atsako sulaukė Jūsų projektas? Ar gavote kokių nors atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote? (Ar galėtume pateikti pavyzdžių?)

Dalyviai šią iniciatyvą vertina kaip labai reikalingą, nes dažnai jaučiasi bejėgiai prieš dideles tiekimo įmones arba mano, kad administracija laikosi itin biurokratinio požiūrio. Kolektyviniai susirinkimai dėl energijos nepritekliaus susijusiems asmenims yra saugi ir lengvai pasiekiama erdvė, kurioje niekas nėra teisiamas ir niekas nežino daugiau nei kiti. Tai yra erdvė, kurioje siekiama suprasti visų žmonių patirtį, kad mes galėtume gyventi geriau, turėti daugiau informacijos ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Kaip būtent šias lėšas panaudosite siekdami dar labiau padėti bendruomenei? Ar jau planuojate naujus projektus?

Gautas apdovanojimas yra labai naudingas plėtojant informavimo apie projektą veiklą. Mums vis dar nepavyksta pasiekti daugelio visuomenės paraštėse gyvenančių žmonių, kurie net nežino apie tokių susirinkimų egzistavimą. Tai taip pat padės mums novatoriškai ir prasmingai pasiekti nukentėjusius asmenis. Pandemijos metu turėjome rasti būdų vykdyti šią veiklą kitaip, dalį susirinkimų organizuodami akivaizdiniu, dalį – nuotoliniu būdu. Darbas inovacijų, sklaidos ir komunikacijos srityje, siekiant suburti vis daugiau ir įvairesnių žmonių, yra vienas iš pagrindinių tikslų, kuriuos nustatėme sulaukę šio pripažinimo ir finansavimo.

Ką patartumėte kitoms organizacijoms, kad tokia veikla ir programos duotų rezultatų?

Mums labiausiai padėjo glaudūs ryšiai su visuomeninėmis organizacijomis, vykdančiomis veiklą neįprastuose sektoriuose, kuriuose dirba mūsų organizacijos. Nors esame aplinkosaugos NVO, šiame projekte užmezgėme partnerystės ryšius su judėjimais už tinkamą būstą ir kaimynystės asociacijomis.

Ar optimistiškai vertinate ES perspektyvas pasiekti žaliojo kurso tikslus?

Socialinis teisingumas turi būti pagrindinis veiksnys siekiant šių tikslų, nes tai vienintelis dalykas, kuris užtikrins teisingą žaliąją pertvarką. Kaip visuomenė mes turime labai stengtis daryti poveikį vyriausybėms ir administracijoms įvairiais lygmenimis, kad įgyvendintume savo tikslus užtikrindami socialinės apsaugos priemones, o taip pat – piliečių dalyvavimą ir įgalėjimą.