Analizuodami demokratijos padėtį apskritai ir ypač Europos piliečių iniciatyvą (EPI) galime rasti daugybę trūkumų.

Remiantis naujausia „Pasaulio demokratijos ataskaita“, kurią kovo 7 d. paskelbė Demokratijos įvairovės institutas (angl. Varieties of Democracy Institute), labai sumažėjo demokratinėse valstybėse gyvenančių žmonių: jų procentinė dalis dabar yra tokia, kokia buvo beveik prieš 40 metų. Ir nors šiais metais kaip niekad daug žmonių visame pasaulyje turės teisę balsuoti rinkimuose, nemažai šiuos rinkimus organizuojančių šalių vis labiau linksta į autokratiją.

Daug nusiskundimų buvo išsakyta per pirmąją Pilietinės visuomenės savaitę, kurią kovo mėn. pradžioje surengė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Kritikos sulaukė Europos piliečių iniciatyva – pirmoji tarpvalstybinė tiesioginės demokratijos priemonė pasaulyje. „Per sudėtinga“, „nepatraukli“, „nepatikima“, „neefektyvi“ ir „mažai žinoma“ – tai tik keletas iš neigiamų atsiliepimų, kuriais EPI apibūdino pilietinės visuomenės, žiniasklaidos, akademinės bendruomenės ir administravimo institucijų suinteresuotieji subjektai.

Manau, kad šie labai kritiški vertinimai yra ne tik nemaloniai teisingi, bet ir pernelyg atsargūs bei nuosaikūs. Demokratija nusipelno dominuoti pasaulyje. Kad tai taptų realybe, mes – dabartiniai piliečiai ir teisėti rinkėjai šioje planetoje – privalome siekti daugiau galių, nei šiuo metu mums suteikta. 

Tai reiškia, kad nepakanka tik įveikti baimę ir užimti gynybines pozicijas prieš nūdienos diktatorius ir aklus jų sekėjus. Turime į priekį žengti daug didesniais žingsniais. Vienas tokių žingsnių būtų tolesnis Europos piliečių iniciatyvos plėtojimas.

Juk ką mums suteikia Europos piliečių iniciatyva? Tris dalykus. Teisę, metodą ir priemonę, kurių niekada anksčiau istorijoje ir niekur kitur pasaulyje nėra buvę. Tai kompleksiškas ir detaliai suprojektuotas, skaitmeninis, tiesiogiai demokratinis ir tarpvalstybinis įrankis, turintis pagalbinę infrastruktūrą ir plačiai naudojamas. 

2012 m. prasidėjęs EPI kūrimo, diegimo, taikymo ir tobulinimo procesas – gyvas įrodymas, kad demokratinę erdvę galima išplėsti ir įtvirtinti net sudėtingiausiomis sąlygomis.

Tikimės, kad ši iniciatyva, kuriai kitais metais sukaks vos 13 metų, tarsi „išlepintas vaikas“ taps „maištaujančiu paaugliu“, galinčiu parodyti Europai ir pasauliui, ką sugeba. Šitos naujos, veržlios stiprybės mums labai reikia, kad galėtume ryžtingai įskelti naują kibirkštį sustabarėjusioje tautinių valstybių ir biurokratinių Europos Sąjungos struktūrų mąstysenoje. 

Kalbant be užuolankų, mums nereikia nuolat ir beatodairiškai išradinėti demokratinio sambūvio formų, kurios dažnai vadinamos naujoviškais vardais. Veikiau turime pasišvęsti Europos piliečių iniciatyvai, kad šio dešimtmečio pabaigoje ji sulauktų pilnametystės, praėjus 16 metų arba bent jau 18 metų nuo jos sukūrimo.  

Ką tai reiškia? Iki 2028–2030 m. turi įvykti du svarbūs pokyčiai. Pirma, Europos piliečių iniciatyvos įgaliojimai formuoti darbotvarkę turi tapti lygiaverčiai Europos Parlamento įgaliojimams. Kitaip tariant, europiečiams reikia suteikti galimybę siūlyti teisės aktus ir kitus vyriausybinius veiksmus taip, kaip daro išrinkti Europos Parlamento nariai.

Antra, iki šio dešimtmečio pabaigos ES piliečiai turėtų galėti inicijuoti ne tik teisės aktus, bet ir Europos masto visuotinius balsavimus esminiais klausimais, dažnai tiesiog vadinamus referendumais. Europos masto referendumas nėra nauja idėja, tačiau ji jau subrendo įgyvendinimui ir dėl to galime padėkoti Europos piliečių iniciatyvos sukūrimo ir ankstyvojo įgyvendinimo veiklai.

Jei tokią ateitį bus galima sukurti remiantis EPI, žmonės vėliau atsigręžę į istoriją šią priemonę prisimins būtent kaip vieną įspūdingiausių demokratinių laimėjimų nuo XX amžiuje įvykusio proveržio, kai buvo įtvirtinta visuotinė ir lygi rinkimų teisė.