Christophe Préault, „Touteleurope.eu“ redakcijos direktorius

2024 m. Europos Parlamento rinkimuose Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija „Rassemblement national“ triuškinančiai pirmavo apklausose ir pasiekė geriausią rezultatą savo istorijoje. Daugiau kaip trečdalis už šią partiją balsavusių asmenų yra jaunesni nei 35 metų. Mūsų garbingas svečias Christophe Préault, „Touteleurope.eu“ vyriausiasis redaktorius, analizuoja „Rassemblement National“ ir jos lyderio, tik 28 metųJordano Bardella, kilusio iš Paryžiaus priemiesčio ir aktyvaus socialinio tinklo „TikTok“ naudotojo, sėkmės istoriją.

2024 m. birželio mėn. vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose „Rassemblement National“ (RN), surinkęs beveik trečdalį (31,4 proc.) rinkėjų balsų, pasiekė savo istorijoje precedento neturintį rezultatą. Ši kraštutinių dešiniųjų partija pirmavo beveik visose amžiaus ir socialinėse bei profesinėse grupėse ir iš esmės pakeitė balsų pasiskirstymą rinkimų žemėlapiuose. RN visų pirma pritraukė jaunimą: už Jordano Bardella sąrašą balsavo 32 proc. 25–34 m. amžiaus asmenų. Palyginti su 2019 m. Europos Parlamento rinkimais, ši partija surinko daugiau nei 10 proc. (26 proc.) 18-24 metų amžiaus žmonių balsų.

Yra keletas priežasčių, paaiškinančių, kodėl jaunus žmones traukia RN. Visų pirma Jordano Bardella, pagrindinio kandidato Europos Parlamento rinkimuose ir partijos pirmininko, asmenybė yra neįprasta tradicinėje politikoje. Jaunimo nuomone, jis sako tiesą, yra tiesmukas ir atrodo nuoširdus pasaulyje, kuriame vyrauja nepasitikėjimo politikais atmosfera. Jo asmeninė biografija taip pat daug ką sako: Jordanas Bardella yra viduriniosios klasės vaikas, užaugęs Paryžiaus priemiestyje (Seine-Saint-Denis), nelankė prestižinių mokyklų ir neturi universitetinio išsilavinimo – tik vidurinės mokyklos diplomą kišenėje. Būtent šie faktai lėmė jo didelį populiarumą tarp jaunų žmonių, kurie nerimauja dėl savo ateities ir jaučiasi apleisti ar net pamiršti.

Pritraukti tiek daug 18–34 metų žmonių Jordanui Bardella pavyko ir todėl, kad jis yra jaunas! Būdamas 28 metų, jis puikiai žino šios kartos bendravimo kodus ir moka jais naudotis. Įdomu be kita ko pažymėti, kad 2017 m. būtent Emmanuelio Macrono asmenybė tapo veržlios jaunystės pavyzdžiu, tačiau visai kitame visuomenės sluoksnyje.

Taigi RN naudojasi savo lyderio asmenybe ir socialinės žiniasklaidos priemonėse plačiai puoselėjamu jo įvaizdžiu. Jordanas Bardella yra labai aktyvus „TikTok“ naudotojas. Šiai socialinės žiniasklaidos priemonei tenka svarbusa vaidmuo jo rinkimų strategijoje, ypač šiuo metu, kai jaunimas informacijos ieško ne tradicinės žiniasklaidos tinkluose. Jo populiarumas nuolat auga (1,6 mln. sekėjų). Savo „TikTok“ paskyroje jis kalba ne apie Europos sutartis, Ukrainą ar žaliąjį kursą, o apie savo kasdienį gyvenimą, linki gražios Motinos dienos, filmuoja save biure ir įvairiose kelionėse ir t. t. Kalbėdamas aktualiomis temomis jis neatsilieka nuo tendencijų. Ir netgi meta iššūkius jauniems (ir vyresniems) vaizdo žaidimų mėgėjams.

Didėjantis atotrūkis tarp naujųjų kartų ir tradicinio politinio pasaulio padeda jam stiprinti savo įvaizdį, poziciją ir populistinį naratyvą, juo labiau, kad nuo 2019 m. Europos Parlamento rinkimų rinkėjams rūpimi klausimai labai pasikeitė. 2019 m. jaunimo kovą už aplinkos apsaugą užgožė kitos temos, kurios ne mažiau svarbios kasdieniame gyvenime. Šiandien susirūpinimą kelia nesaugumas (siejamas su imigracija) ir sumažėjusi perkamoji galia. Kraštutinių dešiniųjų partija stiprėja naudodamasi šiuo pykčiu, nuskriausta save laikančios kartos jausmais. Visa politinė klasė nepakankamai atsižvelgė į 2020 m. COVID krizės pasekmes. COVID-19 pandemija negailestingai išryškino ir pagilino Prancūzijos ir Europos jaunimo esamą nelygybę ne tik darbo rinkoje, bet ir kalbant apie mokymosi galimybes, dėl jos kilo sunkumų tęsti studijas arba tiesiog mokytis, nes skaitmeninės technologijos buvo vienintelė išeitis!

Taigi, užuot galvojus apie RN, daugiau dėmesio visų pirma reikėtų skirti RN rinkėjams ir ypač viduriniosios klasės jaunimui. Reikia pateikti aiškius ir konkrečius atsakymus į jiems rūpimus klausimus kaip antai didėjantis smurtas visuomenėje, kaimo vietovėse mažinamos viešosios paslaugos, sunkumai rasti darbą arba gauti tinkamą išsilavinimą, įspūdis, kad migracija nekontroliuojama ir kt. Todėl tradicinės politinės partijos turi nusileisti ant žemės ir pradėti rūpintis tais, kurie nuolat lieka nepastebėti, kuriais nelabai domimasi, nes jiems ne itin įdomi politika ir jie nėra labai aktyvūs. Turime pripažinti, kad šioje kovoje Europos Sąjungos pastangos nėra labai matomos, nepaisant daugybės jaunimui, švietimui, užimtumo rėmimui ir kovai su mažų garantijų darbu skirtų programų. Žinoma, Erasmus programa, kuria skatinamas įvairesnių gyventojų grupių (stažuotojų, bedarbių ir kt.) judumas ir patirtis, yra gera pradžia, tačiau šiandien to akivaizdžiai nepakanka. Norint pasiūlyti sprendimą taip pat reiškia užduoti esminį teisingą klausimą dėl migracijos valdymo – pagrindinės ir prieštaringai vertinamos temos mūsų visuomenėje. Diskusijos šia tema vis dar vyksta, nepaisant neseniai priimto Europos migracijos ir prieglobsčio pakto.

Christophe Préault yra žurnalistas, „Touteleurope.eu“, šviečiamosios informacinės svetainės apie Europos Sąjungos veikimą ir politiką, redakcijos direktorius. Jis yra labai patyręs aktualijų, visų pirma Europos ir ekonomikos srityse, analitikas. Christophe. Préault baigė Bordo politikos studijų institutą ir Nacionalinės aukštosios administravimo mokyklos (ENA) Europos studijas, šiuo metu jis vadovauja „Touteleurope.eu“ redakcijai ir reguliariai veda diskusijas ir konferencijas Europos temomis.