EESRK info

EESRK pabrėžia, kad į ES politiką svarbu įtraukti jaunimo požiūrį, todėl nuoširdžiai kviečia jaunimo organizacijas dalyvauti EESRK iniciatyvoje „Jaunimo testas“, kuria siekiama stiprinti jaunimo balsą formuojant politiką. 

Neseniai paskelbtame kvietime teikti paraiškas EESRK ragina jaunimo organizacijas iki 2024 m. birželio 30 d. pareikšti susidomėjimą dalyvauti EESRK iniciatyvoje „Jaunimo testas“. Atrinktos organizacijos galės pasirinkti jas dominančias EESRK nuomones, kurias rengiant jos galės daryti įtaką, dalyvauti posėdžiuose bei klausymuose ir pateikti pastabas raštu. Reikalavimus atitinkančios organizacijos turi būti demokratiškai įsteigtos, laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos principų ir jų veiklai ar sprendimų priėmimo organams privalo vadovauti jaunimas. 

Praėjusiais metais EESRK vykdė bandomąjį šios iniciatyvos projektą, per kurį jaunimo atstovai iš visos Europos galėjo prisidėti prie diskusijų svarbiais klausimais, pavyzdžiui, dėl demokratijos, bendros žemės ūkio politikos bei ES ir JK jaunimo dalyvavimo. Sėkmingai įgyvendinus šį bandomąjį etapą, „Jaunimo testas“ tapo nuolatine priemone ir dabar EESRK ragina kitas ES institucijas imtis panašių iniciatyvų. 

Per neseniai plenarinėje sesijoje surengtas diskusijas jaunimo atstovai nurodė esantys labai patenkinti šia iniciatyva, nes ja užtikrinamas jų dalyvavimas neapsiribojant tradiciškai į jaunimą orientuotomis temomis, kaip antai klimato krizė. 

EESRK pirmininkas Oliver Röpke pabrėžė, kad ši iniciatyva yra esminis politinis įsipareigojimas, kuriuo akcentuojamas nuolatinio jaunimo dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese poreikis. Jis pažymėjo, kad rinkimai neturėtų būti vienintelė galimybė išgirsti jaunimo nuomonę ir kad „Jaunimo testas“ užtikrins jų reguliarų indėlį į ES politiką. 

EESRK ad hoc grupės jaunimo klausimais pirmininkė Katrīna Leitāne atkreipė dėmesį į pažangą integruojant jaunimo požiūrį į ES sprendimų priėmimo procesą ir pažymėjo, kad „Jaunimo testas“ yra gyvoji dokumentika, kuri bus plėtojama pagal sukauptą patirtį. Europos jaunimo forumo pirmininko pavaduotojas Elias Dray padėkojo EESRK už lyderystę ir paragino jaunimo organizacijas prisijungti prie šios iniciatyvos, kuri užtikrina būsimų EESRK nuomonių formavimą pagal jaunimo požiūrį. 

EESRK plenarinėje sesijoje taip pat dalyvavo Albanijos jaunimo ir vaikų reikalų ministrė Bora Muzhaqi. Jos šalis siekia tapti pavyzdžiu jaunimo politikos srityje ir parodyti, kaip yra naudinga valdžios institucijose turėti žmonių, kurie būtų atsakingi tik už jaunimo reikalus. „Nuoširdžiai tikiu, kad šiandien dirbdami su jaunimu ir jaunimo labui rengiame jaunuolius ateičiai... Mes įgaliname juos tapti dabartinės bendruomenės lyderiais, kad jie galėtų perimti tvarią ir ekologiniu požiūriu įvairią planetą.“

EESRK palaiko puikius darbo santykius su Albanija. Tai rodo labai svarbų tarptautinės partnerystės vaidmenį skatinant jaunimo dalyvavimą visais valdymo lygmenimis.

Įgyvendinti šią iniciatyvą EESRK įsipareigojo 2022 m. rugsėjo mėn., kai buvo priimta nuomonė dėl ES jaunimo testo. Šį pasiryžimą didinti jaunimo dalyvavimą ES sprendimų priėmimo procese išryškina nuolatinė EESRK veikla, įskaitant kasmetinį renginį „Tavo Europa, tavo balsas!“. 

Šiais metais renginys vyko kovo mėn. ir per jį buvo parengtos kitos kadencijos ES vadovams skirtos rekomendacijos, su kuriomis galima susipažinti internete. (ks)

Grėsmingu tempu plintant neapykantos kalbai ir neapykantos nusikaltimams pilietinė visuomenė, piliečiai ir institucijos vienija jėgas ir stiprina kovos su bet kokios rūšies neapykanta veiksmus norėdami parodyti, kad neapykantai Europos Sąjungoje – ne vieta. 

EESRK prisideda prie ES pastangų pažaboti neapykantą, kuri ES grėsmingai suvešėjo: vis dažniau ji nukreipiama prieš grupes ir asmenis dėl jų tikėjimo, rasinės ar etninės kilmės, lyties, seksualinės orientacijos ar politinių įsitikinimų. 

EESRK kartu su piliečiais ir institucijomis yra pasiryžęs aktyviau kovoti su neapykantos kurstymu tiek internete, tiek realiame gyvenime, kaip buvo pažymėta aukšto lygio diskusijoje gegužės mėn. vykusioje plenarinėje sesijoje, kurios metu buvo priimta nuomonė Neapykantai – ne. Prieš neapykantą susivienijusi Europa. Joje smerkiama bet kokia neapykantos forma ir palankiai vertinamas Europos Komisijos komunikatas šia tema. 

„Mes visi privalome kovoti su neapykanta“, – pradėdamas diskusiją EESRK plenarinėje sesijoje pažymėjo EESRK pirmininkas Oliver Röpke. „Kad veiksmingai išspręstume šią problemą, turime visi – politikai, pilietinė visuomenė ir piliečiai – bendradarbiauti. Tik drauge ir palaikydami dialogą būsime stipresni ir galėsime kovoti su didėjančiu priešiškumu mūsų visuomenėje, kuris kelia realią grėsmę mūsų demokratijai.“

Diskusijoje dalyvavo aukščiausi Europos Komisijos ir Belgijos vyriausybės pareigūnai ir piliečių bei pilietinės visuomenės organizacijų (įskaitant asociaciją „ILGA-Europe“ ir Europos kovos su rasizmu tinklą (ENAR)) atstovai, kurie pabrėžė, kad daugėja neapykantos ir smurto atvejų. 

Neseniai įvykę išpuoliai prieš politikus atskleidė gilų susiskaldymą Europos visuomenėje. Statistika rodo, kad 2023 m. dvigubai išaugo prieš musulmonus nukreiptų ir antisemitinių veiksmų. Neretai nuo tokių veiksmų nukenčia LGBTQIA+ asmenys, Afrikos kilmės asmenys ir migrantai. Neapykanta moterims taip pat yra didelė. Neseniai buvo atlikta internetinių žinučių ES analizė, kuri rodo, kad nuo 2023 m. pradžios neapykantos toksiškumas padidėjo 30 proc. 

Komisijos komunikatas „Neapykantai – ne. Prieš neapykantą susivienijusi Europa“ – tai raginimas aktyviai pasipriešinti neapykantai ir pasisakyti už toleranciją ir pagarbą. 

„ES sutartyje išdėstytos vertybės yra akivaizdžiai nesuderinamos su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba. Deja, pastaruoju metu jų pasitaiko vis dažniau“, – sakė už demokratiją ir demografiją atsakinga Komisijos pirmininko pavaduotoja Dubravka Šuica.

Savo nuomonėje EESRK ragina ES laikytis visapusiško požiūrio ir kovoti su neapykanta dėl bet kokių saugomų žmogaus ypatybių ir taikyti šį požiūrį kovojant su bet kokios rūšies neapykanta. (ll)

Gegužės mėn. plenarinėje sesijoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) aptarė 2004 m. ES plėtros etape įgytą patirtį. Dėl dabartinių geopolitinių ir saugumo aplinkybių tolesnė plėtra tampa vis labiau neatidėliotina užduotimi Europai. 

EESRK pasidžiaugė, kad plenarinio posėdžio diskusijoje, skirtoje didžiajai 2004 m. plėtrai, dalyvavo pranešėjai, kurie atliko svarbų vaidmenį derybų procese, įskaitant buvusį Lenkijos valstybės sekretorių, atsakingą už stojimą į ES, Jarosławą Pietrasą, Europos pažangiųjų tyrimų fondo generalinį sekretorių László Andorą iš Vengrijos ir buvusį už plėtrą atsakingą Europos Komisijos narį Štefaną Füle iš Čekijos. 

Diskusijoje dalyviai pabrėžė, kad ES, kurioje tik neseniai atgijo susidomėjimas tolesne plėtra, turi šalims kandidatėms pateikti aiškias stojimo į ES gaires. Palikus šias šalis per ilgai laukti prie uždarų durų, plėtros procesas gali tapti nebe toks patikimas. 

EESRK pirmininkas Oliver Röpke sakė: „20 metų sukaktis žymi ne tik svarbų etapą, bet ir sėkmingą ES plėtros procesą, prie kurio nori prisijungti dar daugiau šalių.“ 

J. Pietras teigė: „Plėtra yra dvikryptis transformacinis procesas, naudingas ne tik šalims kandidatėms, bet ir ES valstybėms narėms“. 

Š. Füle, kuris dabar pirmininkauja Europos politikos centro darbo grupei, atsakingai už ES plėtrą, pabrėžė, kad „turime parengti šalis kandidates ir ES valstybes nares naujai plėtros bangai“. 

Kalbėdamas apie 2004 m. plėtros varomąją jėgą, Europos politikos studijų centro ES užsienio politikos skyriaus mokslo darbuotojas dr. Tinatin Akhvlediani pažymėjo ekonominius plėtros aspektus, nes tuo metu šalių kandidačių finansinė padėtis buvo prasta. Tačiau pagrindinė būsimos plėtros motyvacija dabar yra saugumas. 

L. Andoro nuomone, teisinė valstybė buvo vienas iš 2004 m. plėtros trūkumų, o ES nesukūrė tinkamų priemonių šiai problemai spręsti. Dėl to neseniai buvo nustatytas su teisine valstybe susijęs reikalavimas. 

Rugsėjo mėn. EESRK surengs pilietinės visuomenės aukščiausiojo lygio susitikimą plėtros tema, kuriame visos šalys kandidatės bus pakviestos pirmą kartą dalyvauti Komiteto plenarinėje sesijoje.

Gegužės mėn. plenarinėje sesijoje EESRK priėmė dvi nuomones, kuriose pabrėžiamas esminis sanglaudos politikos – pagrindinės ES regioninės plėtros finansavimo priemonės – vaidmuo būsimuose plėtros etapuose. Be kita ko, EESRK ragina į stojimo sutartis įtraukti atitikties užtikrinimo priemones, kad būtų pasirengta galimiems iššūkiams po įstojimo, pavyzdžiui, migracijos ir teisinės valstybės srityse. 

Savo naujame rekomendacijų rinkinyje EESRK pabrėžė, kad svarbu integruoti pilietinės visuomenės organizacijas (PVO) ir suteikti joms galių, kad sanglaudos fondai būtų naudojami veiksmingai Sanglaudos politikos sėkmė vertinama pagal teritorinius ir socialinius rezultatus, o ne tik pagal ekonomines investicijas. Siekiant sanglaudos labai svarbu stiprinti viešojo administravimo gebėjimus. 

Plenarinės sesijos metu vykusioje diskusijoje su už sanglaudą ir reformas atsakinga Komisijos nare Elisa Ferreira ir Europos regionų komiteto (RK) pirmininku Vasco Alves Cordeiro pabrėžta pasirengimo narystei pagalbos ir galių suteikimo pilietinės visuomenės organizacijoms svarba. 

EESRK pirmininkas Oliver Röpke ir kiti pasisakiusieji pabrėžė, kad norint spręsti su plėtra susijusias ES problemas ir užkirsti kelią ES susiskaidymui reikia tvirtos sanglaudos politikos. Siekiant taikos ir klestėjimo labai svarbu pagalbą pritaikyti šalių kandidačių regionams, pateikiant pagrindines rekomendacijas: be kita ko, stiprinti švietimo sistemas, įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas ir naudoti specialius mechanizmus tokioms šalims kaip Ukraina. 

EESRK taip pat atkreipė dėmesį į platesnį plėtros poveikį dabartinėms valstybėms narėms ir pabrėžė, kad nukentėjusiems regionams reikia skirti papildomų lėšų. 9-ojoje sanglaudos ataskaitoje raginama prisitaikyti prie naujų iššūkių investuojant į MVĮ, stiprinant vietos administracijas ir remiant sąžiningas galimybes įsidarbinti. Dinamiška sanglaudos politika yra labai svarbi siekiant išnaudoti ES ekonominį potencialą ir užtikrinti veiksmingą naujųjų valstybių narių integraciją (tk).

Jei norime visiems pacientams Europoje užtikrinti vienodas galimybes gydytis nuo vėžio, branduolinė medicina ir radioaktyviųjų izotopų tiekimas turi tapti svarbiu Europos Sąjungos prioritetu. 

ES ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų finansuojamos medicininės radiologinės ir branduolinės technologijos. Tuo pat metu jos taip pat turėtų stiprinti bendradarbiavimą, kad būtų pašalintos reguliavimo kliūtys radioaktyviųjų izotopų tiekimui ir sumažinta priklausomybė nuo žaliavų iš trečiųjų šalių. 

Siekiant šio galutinio tikslo, gegužės mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje EESRK nuomonėje „Europos kovos su vėžiu planas. Medicininių radioaktyviųjų izotopų tiekimo saugumo užtikrinimo veiksniai“ pabrėžiama, kad kovojant su vėžiu reikia imtis visų įmanomų priemonių. 

Pranešėjai Alena Mastantuono ir Philippe Charry yra tvirtai įsitikinę, kad vienintelis būdas geriau užtikrinti radioaktyviųjų izotopų tiekimą Europoje ir patenkinti didėjančią pacientų paklausą yra priimti drąsius politinius sprendimus ir užtikrinti tinkamą reguliavimą. 

Kasmet iki 10 mln. Europos pacientų naudojasi branduolinės medicinos vaizdinimo priemonėmis diagnozuojant įvairias ligas, pavyzdžiui, vėžį ir širdies ligas. Radiologinės ir branduolinės technologijos, kuriose naudojami radioaktyvieji izotopai, yra itin svarbios kovojant su vėžiu visuose sveikatos priežiūros etapuose: ankstyvo nustatymo, diagnostikos, gydymo ir palaikomosios slaugos. (mp)

Visoje ES nerimą keliančiu greičiu daugėjant vėžinių susirgimų ir su vėžiu susijusių mirčių, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ragina imtis labai reikalingų vėžio prevencijos priemonių, nes manoma, kad maždaug 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti. 

Gegužės mėn. plenarinėje sesijoje EESRK priėmė nuomonę, kurioje palankiai įvertino Europos Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl vėžio, kurio galima išvengti skiepijantis – vieną iš tolesnių Europos kovos su vėžiu plano iniciatyvų. 

Nuomonėje daug dėmesio skiriama skiepijimui nuo žmogaus papilomos virusų (ŽPV) ir hepatito B (HBV), nes skiepai galėtų užkirsti kelią kelių rūšių vėžiniams susirgimams, kuriuos sukelia šie virusai. 

EESRK pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą informavimą, švietimą ir komunikaciją, kad tikslinės grupės būtų skatinamos skiepytis. Nuomonėje taip pat pabrėžiamas svarbus bendrosios praktikos gydytojų, šeimos gydytojų, mokyklų gydytojų ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo siekiant šio tikslo. 

Nuomonės dėl vėžio, kurio galima išvengti skiepijantis, pranešėja Milena Angelova sakė: „Mes privalome kovoti su stigmomis ir neteisingais įsitikimais, kurie susiję su vakcinomis. Pavyzdžiui, klaidingai manoma, kad skiepijamos tik mergaitės. Tačiau taip nėra. Siekdami išnaikinti šiuos virusus (ŽPV, HBV), taip pat turime įtraukti berniukus ir jų tėvus.“ Vakcinos turi būti prieinamos visiems. 

Labai svarbu „pakeisti skepticizmo tendenciją“, pridūrė bendrapranešėjė Sára Felszeghi. Kova su klaidinga informacija ir dezinformacija yra labai svarbi skatinant žmones skiepytis. 

EESRK ragina laikytis visapusiško požiūrio į kovą su vėžiu, taikant gerai veikiančią ir integruotą visų formų prevencijos, įskaitant pirminę prevenciją (skiepijimą, sveiką gyvenseną), antrinę prevenciją (atrankinis tikrinimas) ir tretinę prevenciją (priežiūra ir reabilitacija), sistemą. 

M. Angelova dar kartą patvirtino, kad „valstybės narės turi labiau koordinuoti veiksmus ir keistis geriausia praktika“, kad būtų galima daug veiksmingiau kovoti su vėžiu ir padidinti skiepijimo aprėptį visoje ES. Itin svarbu vėžio prevenciją laikyti politiniu prioritetu. (sg)

Europos Komisija pasiūlė tikslą iki 2040 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 proc., siekiant iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Gegužės mėn. plenarinėje sesijoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pritarė šiam tikslui, pabrėždamas, kad šie tikslai atitinka mokslines rekomendacijas apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C. 

Siūlydamas savo paramą EESRK pabrėžė, kad svarbu sąžiningai prisidėti prie pasaulinių kovos su klimato kaita pastangų ir kartu užtikrinti Europos pramonės konkurencingumą pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Nuomonės „ES 2040 m. klimato srities tikslas“ pranešėjas Teppo Säkkinen pabrėžė, kad iki 2040 m. reikia sukurti visiškai anglies dioksido neišmetančią elektros energijos sistemą, kuri padėtų sumažinti pramonės, transporto ir pastatų priklausomybę nuo iškastinio kuro, ir ragino iš tikrųjų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį laipsniškai atsisakant iškastinio kuro. 

EESRK įspėjo dėl pernelyg didelio pasikliovimo anglies dioksido absorbavimu dėl tokios rizikos kaip miškų gaisrai ir kenkėjai, ragindamas laikytis subalansuoto požiūrio į išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą ir anglies dioksido absorbavimą. Kitame ES klimato politikos etape daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama investicijoms, tvirtos ekonomikos kūrimui, energetinio saugumo didinimui ir kokybiškų darbo vietų kūrimui. Šiuo tikslu labai svarbu pasiekti 2030 m. tikslą 55 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir įgyvendinti Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį. 

EESRK ragina siekti, kad iki 2040 m. ES gaminant elektros energiją (o vėliau ir šildymo bei vėsinimo sektoriuose) nebebūtų išskiriama anglies dioksido. Švari ir įperkama energija yra būtina sąlyga mažinant pramonės, pastatų ir transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro. 

EESRK taip pat pasiūlė nustatyti orientacinį išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą žemės ūkio maisto produktų sektoriui, kuris būtų nustatytas palaikant dialogą su ūkininkais ir suinteresuotaisiais subjektais, užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą ir atsižvelgiant į skirtingas gamtines sąlygas ES. 

Visuomenės parama ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas yra labai svarbūs siekiant 2040 m. tikslo. Todėl EESRK ragina nustatant 2040 m. tikslą ir rengiant politiką užmegzti plataus masto dialogą, be kita ko, su socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir piliečiais. 

ES rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl 2040 m. tikslo, EESRK pabrėžia poreikį atlikti išsamią konkurencingumo patikrą kitų didžiųjų ekonomikų atžvilgiu, kad būtų išlaikytas Europos konkurencingumas pasaulyje ir pramonės bazė, kartu išsaugant aukštus aplinkos ir socialinius standartus. (ks)

Praėjus 20 metų nuo Slovėnijos įstojimo į ES, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) Liublianoje subūrė politinius ir pilietinės visuomenės lyderius šioms simbolinėms metinėms paminėti, taip pabrėždamas esminę narystės ES naudą ir dar kartą patvirtindamas, kad Vakarų Balkanų regiono ateitis yra siejama su Europos Sąjunga. 

EESRK, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos Komisija ir Atviros visuomenės fondu (Vakarų Balkanai), surengė konferenciją Europos Sąjungos plėtra – sėkmės istorija, kurią reikia pratęsti Vakarų Balkanams dar iki narystės suteikiant privalumų, kurioje buvo atkreiptas dėmesys į būtinas reformas siekiant narystės, įskaitant pagrindinių ES vertybių puoselėjimo svarbą. 

Konferencijoje dalyvavo Komiteto pirmininkas Oliver Röpke, Slovėnijos užsienio reikalų ministrė Tanja Fajon, Slovėnijos darbo ministras Luka Mesec ir Regioninės bendradarbiavimo tarybos generalinė sekretorė Majlinda Bregu. 

EESRK pirmininko Oliver Röpke teigimu, „Vakarų Balkanų vieta yra ES ir be šių šalių ES nėra pilna. Galite būti tikri, kad EESRK ir toliau dirbs šiuo klausimu, todėl rugsėjo mėn. surengs pilietinės visuomenės aukščiausiojo lygio susitikimą plėtros klausimais“. 

Slovėnijos užsienio reikalų ministrė Tanja Fajon pasakė: „Manau, kad atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją esame kaip niekad anksčiau priklausomi vieni nuo kitų. Šiame procese reikalinga pilietinė visuomenė. Ji turi skatinti politikus ir vyriausybę judėti ES link.“ 

Slovėnijos darbo, šeimos, socialinių reikalų ir lygių galimybių ministras Luka Mesec pažymėjo: „Slovėniją ir Vakarų Balkanų šalis sieja ilga bendra istorija. Europos Sąjunga yra mūsų bendri namai, todėl dirbsime kartu su Slovėnijos vyriausybe, kad Vakarų Balkanų šalims taptų lengviau prisijungti prie Europos Sąjungos.“ (mt)

EESRK pradėjo naują programą, skirtą toliau plėtoti santykius su nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų (NESRT) bendruomene. Šios iniciatyvos tikslas – padėti keistis informacija dėl prioritetinių temų, planuojamų nuomonių bei pranešimų ir gerosios praktikos pavyzdžių.

Pirmasis tokio pobūdžio pasikeitimas nuomonėmis buvo surengtas šių metų kovo mėn. su EESRK jaunimo grupės pirmininke Katrīna Leitāne. Per dviejų dienų vizitą į Prancūzijos ekonomikos, socialinių ir aplinkos reikalų tarybą ji diskutavo su tarybos nariais apie jaunimo politiką. Ko pasiekta? Pateikta naujų idėjų, kaip propaguoti jaunimo darbotvarkę ES ir nacionaliniu lygmenimis, kaip EESRK veikloje atsižvelgti į jaunimo lūkesčius ir kaip valstybėse narėse organizuoti susitikimus su naujais kolegomis, dirbančiais šioje srityje. 

Šiame vaizdo siužete Katrīna Leitāne dalijasi savo įspūdžiais apie darbo vizitą ir vaisingas diskusijas su Prancūzijos ekonomikos, socialinių ir aplinkos reikalų tarybos nariais. 

Daugiau informacijos apie mainų programą rasite mūsų tinklalapyje. 

Išsamios informacijos kreipkitės į Ryšių su nacionalinėmis ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis ir pilietinės visuomene skyriaus sekretoriatą (EESC-ESCS-relations@eesc.europa.eu).