JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) yra pasirengęs padėti sirams, manantiems, kad jiems saugu grįžti namo. Tačiau visiems kitiems nepatariama grįžti į šalį, kurioje vyrauja politinis netikrumas ir patiriama viena didžiausių humanitarinių krizių pasaulyje ir kurioje net 90 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, rašo UNHCR atstovas Jean-Nicolas Beuze

Parengė Jean-Nicolas Beuze

Po prezidento Basharo al-Assado žlugimo sparčiai keičiantis politinei situacijai Sirijoje, visoje Europoje vykstančiose diskusijose daugiausia dėmesio skiriama didžiausiai pasaulyje pabėgėlių bendruomenei.

Vis daugiau ES šalių stabdo sprendimus dėl sirų prašymų suteikti prieglobstį, o kai kurios paskelbė apie iniciatyvas, pagal kurias numatyti užsakomieji skrydžiai ir finansinės paskatos arba „repatriacijos premijos“, kad paskatintų pabėgėlius grįžti į savo šalį. Kai kurios šalys netgi planuoja deportuoti jų teritorijoje esančius sirus, neatsižvelgiant į jų prieglobsčio statusą.

Kad ES valstybės narės galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl prieglobsčio, jos turi įvertinti, ar Sirija yra saugi šiuo metu Europoje esantiems sirams ir ar jie gali ten grįžti. Atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančią padėtį šioje šalyje, šiuo metu neįmanoma priimti galutinių išvadų dėl saugumo. Saugumo padėtis Sirijoje tebėra neaiški, nes šalis yra blaškoma tarp taikos ir susitaikymo galimybės ir naujo smurto pavojaus.

Milijonams Sirijos pabėgėlių, gyvenančių už šalies ribų, kyla klausimas, kokios įtakos besikeičianti padėtis jų tėvynėje turės jų pačių ateičiai. Kiekvienas pagalvoja: Ar Sirijoje man bus saugu? Ar mano teisės bus gerbiamos? Vieniems grįžimo perspektyva gali atrodyti realesnė, tuo tarpu kitiems tai vis dar kelia didelį susirūpinimą.

Kokia ateitis šiandienos Sirijoje laukia etninių ar religinių mažumų atstovų, kurie laikosi kitokių politinių pažiūrų arba save priskiria LGBTQ + bendruomenei? Atsakymas vis dar neaiškus.

Tačiau turime gerbti sprendimą tų, kurie mano, kad grįžti yra saugu, ir, galbūt, padėti jiems grįžti ir vėl integruotis į savo kilmės bendruomenes. Tačiau JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras nerekomenduoja visų kitų versti grįžti dėl šalyje tebesitęsiančio nestabilumo ir politinio netikrumo.

Priverstinė repatriacija iš Europos Sąjungos pažeistų sirų, kaip pabėgėlių, teises, nes grįžus jiems grėstų didelė ir nepataisoma žala.

Kadangi įvairiose Sirijos dalyse tebesitęsia ginkluotas smurtas ir vis dar neaišku, kaip naujos valdžios institucijos tenkins gyventojų, ypač pažeidžiamų grupių, poreikius, daugeliui dar per anksti svarstyti grįžimo galimybę. Svarbu gerbti jų nuomonę šiuo klausimu. Todėl ES valstybės narės ir Sirijos kaimyninės šalys, daugiau nei dešimtmetį geranoriškai priima daugumą Sirijos pabėgėlių, turi ir toliau laikytis įsipareigojimo savo teritorijoje užtikrinti Sirijos gyventojų apsaugą.

Iš 1,1 mln. šalies viduje perkeltųjų asmenų, kurie buvo perkelti dėl lapkričio pabaigoje paaštrėjusių karo veiksmų, apie 627 000 yra naujai perkelti asmenys, iš kurių 75 proc. yra moterys ir vaikai.

Priešlaikinis grįžimas kelia didelę riziką, visų pirma dėl to, kad gali paskatinti persikėlimo ciklą tiek Sirijoje, tiek tarpvalstybiniu mastu, o tai galiausiai pagilintų krizę.

Be masinės gyventojų migracijos, Sirija patiria vieną didžiausių humanitarinių krizių pasaulyje. Per konfliktą sugriauta didelė dalis Sirijos infrastruktūros, įskaitant ligonines, mokyklas ir būstus. Dauguma pabėgėlių neturi namų, į kuriuos galėtų grįžti. Daugelyje regionų vis dar trūksta maisto, švaraus vandens ir medicininės priežiūros. Dėl pagrindinių paslaugų, ekonominių galimybių ir saugumo trūkumo sugrįžusiems asmenims sunku tvariai ir oriai atkurti savo gyvenimą. Šokiruoja tai, kad net 90 proc. Sirijos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.

Per pastarąsias kelias savaites savanoriškas sirų grįžimas iš Libano, Turkijos ir Jordanijos pastebimai padidėjo: preliminariai apskaičiuota, kad per dieną sugrįžta 125 000 arba maždaug 7 000 žmonių kiekvieną dieną. Nors šiuos sugrįžimus lemia individualūs sprendimai, UNHCR yra įsipareigojęs remti tuos, kurie nusprendžia grįžti dabar.

Daugelis sirų Europoje ir kaimyninėse šalyse svarsto, ar saugu grįžti, ir svarsto, ar jie galės naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir atkurti savo gyvenimą, be to, jie labai trokšta vėl būti kartu su savo artimaisiais. Dėl šios priežasties daugelis nori grįžti namo trumpam, kad įvertintų padėtį vietoje. Jie turi turėti galimybę tai padaryti nebijodami prarasti pabėgėlio statuso Europoje. Tokie apsilankymai yra labai svarbūs, kad žmonės galėtų priimti pagrįstus sprendimus, kurie padėtų pasiekti geresnių rezultatų, įskaitant saugų ir ilgalaikį grįžimą.

Kantrybė ir atsargumas yra labai svarbūs, nes sirai laukia tinkamų sąlygų saugiai grįžti ir sėkmingai reintegruotis į savo bendruomenes. Kadangi daugelis sirų pradeda svarstyti apie grįžimą namo, UNHCR yra pasirengęs juos remti. Po daugelį metų trukusio persikėlimo tai galėtų būti ilgai laukta galimybė daugeliui jų nutraukti pabėgėlių kelionę ir rasti ilgalaikį sprendimą sugrįžus į Siriją. Europos Sąjunga ir UNHCR palaikė sirus per visą jų tremties laikotarpį, taip ir toliau juos palaikysime, kai jie grįš ir atkurs naują Siriją.

Jean-Nicolas Beuze yra UNHCR šalies atstovas ES, Belgijoje, Airijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose ir Portugalijoje, anksčiau ėjęs šalies atstovo Irake, Jemene ir Kanadoje pareigas. Jis turi daugiau kaip 27 metų darbo Jungtinėse Tautose patirties žmogaus teisių, taikos palaikymo ir vaikų apsaugos srityse tiek atitinkamose šalyse, tiek JT būstinėje.