Vis daugiau europiečių nerimauja dėl to, kad negali susirasti deramo ir įperkamo būsto. Todėl iškyla pavojus, kad teks gyventi netinkamuose namuose, patirti finansinių sunkumų, nesaugumą dėl gyvenamos vietos ar net benamystę. Tai, kad būstas neįperkamas, gali turėti įtakos žmonių sveikatai ir gerovei, lemti nevienodas gyvenimo sąlygas ir perspektyvas, sveikatos priežiūros išlaidas, mažesnį našumą darbe ir žalą aplinkai.

Neseniai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) Briuselyje surengtoje konferencijoje buvo aiškiai perspėta: būsto krizė Europoje gilėja ir turės nemažą šalutinį poveikį.

Remiantis neseniai atliktu EUROFOUND tyrimu, būsto krizė visų pirma daro poveikį jaunimui – jauni žmonės nebegali palikti savo šeimos namų. 2007–2019 m. amžiaus riba, nuo kurios bent 50 proc. ES gyventojų gyveno ne savo tėvų namuose, pakilo nuo 26 iki 28 metų. 2010–2019 m. Ispanijoje, Kroatijoje, Italijoje, Kipre, Belgijoje, Graikijoje ir Airijoje 25-34 metų amžiaus žmonių, gyvenančių su tėvais, skaičius išaugo labiausiai.

Daugelį metų EESRK stengėsi atkreipti dėmesį į būsto problemas visoje ES. 2020 m. Komitetas priėmė nuomonę „Visuotinės galimybės gauti deramą, tvarų ir prieinamą būstą ilguoju laikotarpiu“ – ją parengė Komiteto nariai Raymond Hencks ir András Edelényi ir ragino parengti Europos veiksmų planą būsto srityje.

Konferencijoje pateiktomis rekomendacijomis EESRK ketina suteikti politinį postūmį šiai diskusijai ir užtikrinti, kad ES būsto krizė būtų įtraukta į naujojo Europos Parlamento ir Komisijos 2024–2029 m. darbotvarkę. Europos Sąjunga turi sutelkti išteklius deramo ir įperkamo būsto trūkumo problemai spręsti. (mp)