Mūsų prioritetai

Mieli skaitytojai,

Rusija pradėjo karą Ukrainoje prieš beveik dešimt mėnesių. Kiekvieną dieną raketos vis dar sprogdina Ukrainos miestus. Pastarieji įvykiai, įskaitant mirtiną incidentą ES teritorijoje, mums priminė apie nuolatinę grėsmę saugumui ir karo pasekmes. Šiomis aplinkybėmis akivaizdu, kokie turėtų būti mūsų bendri ES prioritetai ateinančiais mėnesiais.

Pirmasis prioritetas – nuolatinė parama Ukrainai ir jos žmonėms, kurių padėtis yra kritinė. Dėl apgadintos vandens tiekimo sistemos ir elektros energijos tiekimo sutrikimų milijonai žmonių visoje Ukrainoje liko be švaraus vandens, elektros energijos ir šildymo. ES turi toliau teikti paramą ir rodyti savo solidarumą.

Antrasis prioritetas – ES saugumas ir demokratinės vertybės. Švedijai paskelbus, kad ES piliečių saugumas ir ES pagrindinių vertybių apsauga yra du pagrindiniai klausimai, kurie nulems Europos Sąjungos Tarybai pirmininkausiančios Švedijos politinę kryptį, jaučiuosi ramesnė. Neturime leisti, kad dėl mūsų paramos Ukrainai būtų daromas poveikis mūsų saugumui ar vertybėms. Europos vienybė yra itin svarbi.

Tarp kitų prioritetų galima paminėti beprecedentės energetikos krizės suvaldymą ir žaliosios pertvarkos spartinimą. Atsižvelgiant į niūrias Europos ekonomikos perspektyvas, numatoma, kad metų pabaigoje infliacija ES pasieks 9,3 proc. Turime aiškiai nustatyti teisingus prioritetus, o ne tiesiog dirbti, kaip įprasta. Mūsų ekonomikai, visuomenei ir demokratijai labai svarbu užtikrinti atsigavimą ir remti verslo įmones ir žmones, kurie susiduria su didele infliacija ir išaugusiomis energijos kainomis.

Be to, negalime pamiršti būtinybės stiprinti ES konkurencingumą, kad būtų kuriamos ateities darbo vietos. Kadangi ES įmonės neranda tinkamų įgūdžių turinčių darbuotojų, o daugelis mūsų jaunuolių neranda darbo, atėjo laikas pradėti spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikimo problemą. Kalbant apie pasaulinį konkurencingumą, negalime sau leisti švaistyti ES žmogiškojo kapitalo.

Dar vienas pasaulinis prioritetas – kova su klimato kaita. EESRK savo parengtomis nuomonėmis ir organizuojamais renginiais labai aktyviai pasisakė už tai, kad Europos žaliasis kursas taptų ir socialiniu susitarimu. Deja, socialiniam aspektui vis dar neskiriama pakankamai dėmesio. Socialinis dialogas turėtų būti neatsiejamas nuo politikos, kuria siekiama klimato politikos tikslų iki 2050 m.

Norėčiau taip pat pabrėžti dalyvaujamosios demokratijos Europoje stiprinimo svarbą. Atsižvelgdama į visus iššūkius, kurie mūsų laukia, esu tvirtai įsitikinusi, kad vienintelis raktas į sėkmę – Europos piliečių dalyvavimas. Reikia vykdyti su Konferencijoje dėl Europos ateities įgytą patirtimi ir rekomendacijomis susijusią tolesnę veiklą. EESRK yra pasirengęs atlikti pirmaeilį vaidmenį – tapti būsimo piliečių dalyvavimo Europoje centru.

Galiausiai, baigiantis 2022 m., Europos jaunimo metams, noriu dar kartą padėkoti tūkstantmečio ir Z kartoms už paramą ES vertybėms, nuolatines pastangas kurti geresnį, įtraukesnį ir tvaresnį pasaulį. Tai visų mūsų pareiga.

EESRK pirmininkė Christa Schweng