Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas teigiamai įvertino naująjį ES kibernetinio saugumo priemonių rinkinį, tačiau atkreipė dėmesį į sunkumus sprendžiant Europos didžiulio kibernetinių įgūdžių atotrūkio problemą. EESRK nuomone, esminiams subjektams taip pat reikia racionalizuotų, supaprastintų ir aiškiau taikomų gairių.

Balandžio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje EESRK teigiamai įvertino naująją ES kibernetinio saugumo strategiją, pavadindamas ją pozityviu žingsniu stengiantis apsaugoti vyriausybes, žmones ir įmones nuo kibernetinių grėsmių ir užtikrinti ekonomikos augimą – šioje srityje ES atrodo labai pažeidžiama, joje kibernetinių nusikaltimų ekonominis poveikis siekia 0,84 proc. BVP, kai tuo tarpu Šiaurės Amerikoje jis yra mažesnis ir sudaro 0,78 proc. BVP.

Tačiau EESRK pabrėžia, kad Europoje konstatuojamas didžiulis kibernetinio saugumo įgūdžių trūkumas ir kad strategija nėra pakankama, kad padėtų šį trūkumą įveikti. Kibernetinio saugumo specialistų paklausa pastaraisiais metais augo ir smarkiai šoktelėjo į viršų kilus pandemijai.

Tačiau pareigų yra daugiau nei jas užimti galinčių specialistų: iki 2022 m. kibernetinio saugumo specialistų laisvų darbo vietų ES skaičius turėtų pasiekti 200 tūkst.

„Akivaizdu, kad ES labai reikia parengtų specialistų, kurie dirbtų su kibernetiniu saugumu susijusius darbus tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje, užtikrindami asmenų, įmonių ir ES saugumą“, – pareiškė strategijai skirtos EESRK nuomonės pranešėjas Philip von Brockdorff. „Būtent todėl EESRK primygtinai rekomenduoja sukurti suderintą karjeros kibernetinio saugumo srityje trajektorijos priemonę, kuri padės spręsti didėjančio įgūdžių atotrūkio problemą ES.“

JAV jau turi šią karjeros kibernetinio saugumo srityje trajektorijos priemonę, kuri padės žmonėms, galvojantiems apie karjerą kibernetinio saugumo srityje, pasirinkti karjeros kryptį, ją kurti ir jos laikytis. EESRK teigimu, Europa galėtų šią priemonę parengti visos ES mastu, nes taip būtų galima paruošti kibernetinio saugumo darbuotojų, turinčių visoje Europoje palyginamų įgūdžių ir galinčių judėti per sienas, kad būtų galima patenkinti šį sparčiai augančio sektoriaus paklausą visoje ES.

Balandžio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje kitoje nuomonėje, kurią parengė Maurizio Mensi, EESRK teigiamai įvertino du Komisijos pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti didesnį viešųjų ir privačių svarbių subjektų atsparumą kibernetinėms grėsmėms ir fiziniams išpuoliams, pažymėdamas, kad reikia stiprinti pramonę ir inovacijų pajėgumą įtraukiai, taikant keturiais ramsčiais – duomenų apsauga, pagrindinėmis teisėmis, saugumu ir kibernetiniu saugumu – pagrįstą strategiją.

Tačiau siekiant racionalizavimo ir supaprastinimo Komitetas ragina du pasiūlymus sujungti į vieną dokumentą, nes jie yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo (vienas pirmiausia skirtas kibernetiniam saugumui, o kitas – fiziniam saugumui), o kai kuriuos nuostatos dubliuojasi.

Kalbėdamas apie taikymo sritį Komitetas pabrėžia, kad reikia konkrečių ir aiškesnių gairių, kurios leistų tiksliai nustatyti „esminius“ subjektus, kuriems būtų taikoma siūloma direktyva. Komentuodamas tai M. Mensi sakė: „Kriterijai, kuriais remiantis nustatomi „esminiai“ ir „svarbūs“ subjektai ekonomikai ir visuomenei nepaprastai svarbiuose sektoriuose turėtų būti tiksliau apibrėžti. Mums reikia užtikrinti, kad skirtingos nacionalinės strategijos nesukurs kliūčių prekybai arba laisvam prekių ir paslaugų judėjimui, nes tai sukeltų pavojų įmonėms ir trukdytų prekybai.“ (dm/mp)