Pasimokiusi iš praėjusį dešimtmetį išryškėjusių ankstesnio ES romams skirto strateginio plano trūkumų, Europos Komisija yra pasiryžusi iki 2030 m. pasiekti pagrindinius naujojo romų strateginio plano tikslus, įveikti diskriminacinį atotrūkį ir mažiausiai per pusę sumažinti socialinę ir ekonominę atskirtį. Tačiau valstybių narių vaidmuo siekiant apčiuopiamų rezultatų yra nepaprastai svarbus. Jeigu nebus veiksmingų nacionalinių strategijų ir pragmatiškų priemonių, naujasis planas gali būti toks pat nesėkmingas kaip ir jo pirmtakas.

Internetinio klausymo „Naujasis ES romų integracijos strateginis planas: nuomonės ir lūkesčiai, siejami su romų bendruomenių ateitimi“ dalyviai nurodė, kad priežastis, dėl kurios ankstesnei strategijai nepavyko pasiekti gerų rezultatų, buvo susijusi su politine situacija ir kai kurių valstybių narių paramos trūkumu.

Naujoji romų strategija paremta trimis ramsčiais: lygybe, įtrauktimi ir dalyvavimu ir papildo ankstesnėje strategijoje marginalizuotų romų socialinę ir ekonominę integraciją ir ją iš esmės keičia.

Naujoji romų strategija turi daug privalumų, tačiau įgyvendinimo problemos tebėra tos pačios.

ERGO tinklo atstovė Isabela Mihalache teigiamai įvertino naująjį planą, nes jame numatyta keleto priemonių sinergija ir papildomos ES politikos priemonės, tačiau ji teigė, kad bendri būtiniausi valstybių narių įsipareigojimai išliko gana bendro pobūdžio.

Europos romų teisių centro atstovas Bernard Rorke perspėjo: „Jeigu romų piliečių atžvilgiu teisingumas nebus taikomas be nusistatymo, šis pagrindas bus lygiai toks pat nesėkmingas kaip ir pirmasis.“

Panašiai kalbėjo ir Bukarešte veikiančio Romų ir mažumų politikos centro atstovas Florin Botonogu, kuris pabrėžė, kad sprendimai turi būti realistiški.

EESRK teminės tyrimo grupės dėl romų įtraukties pirmininkas Alfredas Jonuška paragino pilietinės visuomenės ir nevyriausybines organizacijas kalbėti garsiai, kad jų balsas būtų išgirstas, nes nors ir padaryta pažanga, pasiekti dar reikia labai daug. (at)