Reaguodamas į kovo mėn. Europos Komisijos ataskaitą dėl tendencijų ir klausimų, kuriuos reikia stebėti, EESRK pabrėžė, kad jis būtų galėjęs padėti daug daugiau, jei nuo pat pradžių būtų dalyvavęs prognozavimo procese./

2022 m. kovo mėn. plenarinės sesijos metu priimtoje EESRK nuomonėje dėl strateginio prognozavimo ataskaitos EESRK pabrėžia, kad jis gali sustiprinti ES analitinius ir prognozavimo gebėjimus. Kaip pilietinės visuomenės „akys ir ausys“, jis gali geriausiai aptikti naujas tendencijas. Norėdamas tai parodyti, EESRK taip pat pasisiūlė parengti išankstinių pastabų dėl būsimos 2023 m. strateginio prognozavimo ataskaitos.

Pranešėjas Angelo Pagliara trumpai išdėstė, kokiomis prielaidomis buvo grindžiama ši nuomonė: „Daugelį Komisijos ataskaitoje iškeltų klausimų EESRK jau nagrinėjo savo ankstesnių metų nuomonėse, be to, mes turime labai gilių ekspertinių žinių ir daug patirties. Taigi, kreipkitės į mus, leiskite mums aktyviau dalyvauti, nes mes tikrai galime jums padėti.“

2022 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje nagrinėjama, kaip geriausia suderinti ES užmojus klimato kaitos srityje su galimai jiems nepalankiais skaitmeniniais tikslais, ir nurodoma dešimt pagrindinių sričių, kuriose būtina imtis priemonių siekiant kaip įmanoma padidinti sinergiją ir nuoseklumą. Atsižvelgdamas į tai EESRK ragina strateginio prognozavimo darbotvarkę orientuoti į naują vystymosi modelį, derinant ekonomikos, aplinkos ir socialinį tvarumą ir daugiausia dėmesio skiriant žmonėms.

Vienas iš pagrindinių 2022 m. strateginio prognozavimo ataskaitos trūkumų, kaip nurodė EESRK, yra grėsmių ir scenarijų neaiškumas, jei ES nepasieks savo tikslų žaliavų, retųjų žemių metalų ir vandens išteklių prieinamumo srityse.

Laukdamas 2023 m. strateginio prognozavimo ataskaitos, kurią Komisija turėtų paskelbti antrąjį 2023 m. ketvirtį, daugiausia dėmesio skirdama socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvariai Europai, EESRK išskyrė šias sritis, į kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį:

• tiekimo sistemos ir Europos žemės ūkio maisto produktų sektoriaus atsparumas;
• stiprios, darnios ir inovatyvios Europos pramonės sistemos, pajėgios kurti kokybiškas darbo vietas, skatinimas;
• poreikis užtikrinti strateginį energetinį savarankiškumą ir remti įmones ir darbuotojus atsižvelgiant į patirtį, įgytą per pandemijos krizę. (dm)