Neseniai paskelbtoje nuomonėje EESRK ragina aktyviau kovoti su dezinformaciją skleidžiančiais asmenimis ir organizacijomis, daugiausia dėmesio skiriant ne kovai su pasekmėmis, o prevencijai.

COVID-19 pandemija išryškino dezinformacijos keliamą grėsmę. Atsižvelgdama į tai, 2021 m. gegužės mėn. atlikusi kritišką vertinimą, Europos Komisija paskelbė gaires, kuriomis siekiama sustiprinti Kovos su dezinformacija elgesio kodeksą, kad būtų galima sukurti saugią ir patikimesnę interneto erdvę.

Reaguodama į šias gaires, EESRK parengė nuomonę, kurioje teigia, kad jose per daug dėmesio skiriama turiniui ir jo moderavimui, o ne jį platinantiems subjektams.

„Turinys nuolat kinta, naudojamos platformos yra tobulinamos, tačiau pagrindiniai subjektai iš esmės lieka tie patys ir motyvai nesikeičia“, – teigia nuomonės pranešėjas Thierry Libaert.
 
EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad dezinformacija yra sparčiai augantis verslas, ir palankiai vertina tai, kad Komisija skiria dėmesį kovai su pelnymusi iš dezinformacijos. Klaidinga informacija plinta šešis kartus greičiau nei teisinga informacija. Ji dažniau mėgstama, ja dažniau dalijamasi, ji sulaukia didesnio atgarsio, daugiau dėmesio ir pritraukia daugiau lankytojų. Tai užtikrina didesnę vertę ir didesnes pajamas iš reklamos paslaugų teikėjams.

Kaip neseniai atskleidė „Facebook“ informatorė Frances Haugen, jos darbdavys toli gražu nekovojo su šiuo reiškiniu, bet pavertė jį neatsiejama savo verslo modelio dalimi.

Vis dėlto, siekdama geriau kovoti su dezinformacijos šaltiniais, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę taikyti labiau įpareigojančių ekonominių ir finansinių priemonių rinkinį, kuris neapsiribotų savanoriškais interneto reklamuotojų įsipareigojimais.

„Europos Sąjunga turi įgyti daugiau pajėgumų, kad galėtų veiksmingai kovoti su dezinformacija, kurią sistemingai platina priešiškos jėgos, dažnai vadovaujamos tam tikrų trečiųjų šalių vyriausybių, iš kurių visų pirma pažymėtinos Rusija ir Kinija“, – teigia nuomonės pranešėjas.

EESRK teigia, kad nacionalinėms valdžios institucijoms reikia didesnės žvalgybos tarnybų paramos, ir ragina ES mastu bendradarbiauti ir dalytis žiniomis. Tačiau keliose ES šalyse kyla pavojus žiniasklaidos laisvei ir teisinėms sistemoms, todėl Komisija turi užtikrinti, kad kova su dezinformacija nebūtų naudojama kaip pretekstas riboti visuomenės laisves, visų pirma saviraiškos laisvę.

Ypač su Rusija besiribojančiose šalyse Komisija turėtų skatinti daugiau veiksmų, susijusių su turiniu kitomis nei anglų kalbomis, ir daugiau dėmesio skirti ne tik didelėms, bet ir mažiau žinomoms platformoms, pavyzdžiui, „VKontakte“, „Rumble“, „Odysee“, „Gab“ ir „Parler“. Nors jos turi mažesnę auditoriją, tačiau gali būti ne tokios skaidrios ir lengviau orientuotis į konkrečias grupes.

Kadangi nuolat kuriami nauji tinklai, dezinformacijai naudojamos vis sudėtingesnės priemonės (sintetinė vaizdakaita), o kai kurios programos nėra priskiriamos nei platformoms, nei privačių pranešimų tarnyboms („Telegram“), reikia imtis veiksmų, kai tik nustatoma nauja rizikos rūšis. (dm)