Europos ūkininkai susiduria su vis didėjančiomis krizėmis – nuo ekstremalių oro sąlygų iki rinkų nestabilumo ir nesąžiningos konkurencijos. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) įspėja, kad dabartine ES politika neužtikrinama ūkininkų apsauga, ir ragina skubiai imtis reformų, kad būtų apsaugotos jų pajamos, sustiprinta derybinė galia ir užtikrintas tvarus žemės ūkis.

ES pirmininkaujančios Lenkijos prašymu parengtoje nuomonėje EESRK paragino sukurti atsparesnę žemės ūkio sistemą, pagal kurią daugiausia dėmesio būtų skiriama ūkininkams.

„Ūkininkavimas yra kilni profesija, kurios pagrindiniai tikslai yra du: gaminti aukščiausios kokybės ir saugų maistą žmonėms maitinti ir išsaugoti bei gerinti aplinką. Viskas, ko prašome mainais, tai teisingo užmokesčio už sąžiningai atliktą darbą, pagarbos ir teisingos kainos už tiekiamą maistą“, – nurodė vienas iš trijų nuomonės pranešėjų Joe Healy.

EESRK nuomone, bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) nėra tinkamai pritaikyta šiandienos iššūkiams atremti. Finansinės priemonės, kuriomis Komitetas rekomenduoja remti ūkininkus, apima valstybinį draudimą nuo stichinių nelaimių, anticiklinę pagalbą ir tiesiogines išmokas. Savitarpio pagalbos fondai, kurie kai kuriose ES valstybėse jau yra naudojami, galėtų būti papildoma apsaugos priemonė, kurią bendrai finansuotų ūkininkai, pramonės atstovai, regionų valdžios institucijos ir ES.

Kadangi po 2027 m. BŽŪP bus peržiūrima, EESRK pasisakė už tai, kad BŽŪP biudžetas vėl sudarytų bent 0,5 proc. ES BVP. Siekiant užtikrinti, kad importuojami produktai atitiktų ES aplinkosaugos ir darbo standartus, reikia griežtesnių prekybos taisyklių.

Kita opi problema – pardavimas už mažesnę kainą nei savikaina, nes ši praktika ūkininkams kelia didžiulį finansinį spaudimą. EESRK primygtinai ragina ES politikos formuotojus rimtai apsvarstyti galimybę uždrausti pirkimą už mažesnę kainą nei savikaina, kad stambūs mažmeninės prekybos tinklai negalėtų išstumti ūkininkų iš verslo, kaip pavyzdžiu remiantis Ispanijos maisto grandinės įstatymais.

Siekdamas padidinti skaidrumą ir ūkininkų galią rinkoje, EESRK pasiūlė įsteigti ES skaitmeninį centrą, kuris stebėtų kainas, sąnaudas ir pelną. Jis taip pat pasisakė už tai, kad būtų vedamos kolektyvinės derybos dėl kainų ir teikiama didesnė parama kooperatyvams ir gamintojų organizacijoms. ES žemės ūkiui būtinas didesnis ekonominis savarankiškumas ir konkurencingumas.

Nors klimato kaitos tikslai yra itin svarbūs, ūkininkai negali vieni padengti susijusių išlaidų. Pereiti prie ekologiškesnės praktikos jiems galėtų padėti tvarumo fondas. Nuomonėje įspėjama apie anglies dioksido nutekėjimo pavojų, kai dėl griežtų ES taisyklių vietos ūkininkai atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su konkurentais iš ES nepriklausančių šalių.

EESRK pabrėžė investicijų į kaimo plėtrą, inovacijų ir paprastesnių BŽŪP taisyklių svarbą. Ūkininkams patiriant vis didesnį spaudimą, akivaizdu viena: ES vadovybė privalo veikti nedelsiant, kol veiklos nenutraukė dar daugiau ūkių. (ks)