Parengė EESRK Darbuotojų grupė

Gynybos ir socialinės išlaidos turėtų būti derinamos – negalima aukoti gerovės valstybės siekiant padidinti gynybos išlaidas. Stipri gerovės valstybė ir toliau yra pagrindinė priemonė siekiant sustabdyti kraštutinių dešiniųjų partijų siekius atkartoti Kremliaus stiliaus autokratiją ES.

Prasidėjus ketvirtiesiems karo Ukrainoje metams ir ypač po politinių pokyčių JAV, daug kas ragina didinti išlaidas gynybai, Europos šalių apsauga nebeatrodo užtikrinta. Šiuo požiūriu jau sulaužyta daug tabu ne tik diskutuojant kariniais klausimais ES lygmeniu, bet ir dėl didesnio įsiskolinimo.

Tačiau kai kurie jau yra pareiškę, kad JAV kariuomenės stiprumą lemia nulinis kompromisas gerovės valstybės atžvilgiu, tarsi JAV kariuomenės stiprumą lemtų tinkamos socialinės apsaugos trūkumas šalyje arba tarsi mūsų kariuomenė būtų susilpnėjusi dėl pensijų ir socialinės apsaugos.

Darbuotojų grupė nori atkreipti dėmesį į du klausimus:

• ES yra antra pagal karinių išlaidų dydį pasaulyje. Tam tikrais atvejais gali prireikti bendrų ar papildomų išlaidų, tačiau iš tiesų, siekiant užtikrinti strateginį savarankiškumą, būtinas koordinavimas ir bendri projektai. Turime gintis, o ne konkuruoti su JAV.
• Gerai veikianti gerovės valstybė ir pastangos mažinti skurdą ir nelygybę yra pagrindinė priemonė, padedanti užkirsti kelią kraštutinių dešiniųjų įsigalėjimui daugelyje valstybių narių. Šioms kraštutinėms dešiniosioms partijoms, kurių populiarumas vis auga, nelabai patinka demokratija, jos neslepia priešiškumo daugumai mūsų vertybių, siekia atkartoti Kremliaus autokratiją mūsų valstybėse narėse ir, jei jos bus valdžioje, užtikrins, kad nebūtų formuojama jokia koordinuota gynybos politika.

Todėl valstybės narės turi vertinti gynybą ir socialines investicijas kaip viena kitą stiprinančias priemones, užtikrinančias tiek vienos, tiek kitos įgyvendinimą.