European Economic
and Social Committee
Europos žemės ūkio ateities formavimas: EESRK ragina didinti atsparumą ir tvarumą
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) rengia bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2027 m. viziją, kuria siekiama užtikrinti Europos žemės ūkio atsparumą ir tvarumą. ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos pavedimu EESRK parengė sausio mėn. priimtą nuomonę, kurioje pabrėžė, kad reikia stabilios ir ilgalaikės politikos sistemos, kuria būtų remiama tvari maisto gamyba, atviras strateginis savarankiškumas ir kaimo plėtra.
ES žemės ūkio sektorius, kuriame 94,8 proc. ūkių yra šeimos ūkiai, patiria įvairių problemų, kaip antai pajamų ir ūkių skaičiaus mažėjimas, kartų kaitos sunkumai ir didelis darbo jėgos nutekėjimas. Nors biudžeto asignavimai BŽŪP mažėja (mažiau nei 25 proc. 2021 m.), EESRK ragina užtikrinti, kad BŽŪP finansavimas atitiktų jos tvarumo tikslus. Rekomenduojama pereiti nuo bazinės pajamų paramos prie finansinių paskatų aplinkos apsaugos ir socialinėms paslaugoms, suteikiant lankstumo smulkiems šeimos ūkiams pereinamuoju laikotarpiu.
Susirūpinimas dėl deramo ES ūkininkų gyvenimo lygio infliacijos, energijos rinkos nepastovumo ir klimato kaitos sąlygomis rodo, kad BŽŪP reikia reformuoti. EESRK norėtų, kad šie uždaviniai būtų sprendžiami bendrojoje žemės ūkio politikoje po 2027 m., kurią įgyvendinant daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama deramoms darbo sąlygoms, sveikesnės mitybos skatinimui, maisto švaistymo mažinimui ir maisto rinkų reguliavimui. Siekiant sušvelninti energijos kainų šuolių ir tiekimo sutrikimų poveikį, siūlomi anticikliniai komponentai ir parama atsinaujinančiosios energijos gamybai. Kad būtų galima atremti ekstremalių klimato sąlygų keliamus iššūkius ir užtikrinti ūkininkų įgalėjimą, nuomonėje siūloma sukurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės draudimo sistemas, taip pat investuoti į inovacijas ir skaitmenines technologijas.
Rengiantis 2024 m. Europos Parlamento rinkimams, EESRK pabrėžia, kad BŽŪP turi būti formuojama taip, kad ji atitiktų kintančius visuomenės ir žemės ūkio poreikius. Jis pabrėžia suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo, valstybėms narėms suteikiamo lankstumo ir administracinių procesų racionalizavimo svarbą rengiant ir pritaikant strateginius planus. Galiausiai, EESRK norėtų sukurti tokią BŽŪP, kurioje būtų užtikrinta pusiausvyra tarp apsirūpinimo maistu saugumo, aplinkos apsaugos ir Europos ūkininkų gerovės skatinimo pasaulinių iššūkių akivaizdoje. (ks)