EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė

2010–2022 m. būsto kainos ES išaugo 47 proc. Per tą patį laikotarpį nuomos mokesčiai padidėjo 18 proc. Eurostato duomenimis, 2023 m. daugiau kaip 10 proc. namų ūkių miestuose ir 7 proc. namų ūkių kaimo vietovėse daugiau kaip 40 proc. disponuojamųjų pajamų išleido būstui. Norėdamas išsiaiškinti, kaip užtikrinti įperkamesnį ir tvaresnį būstą visiems europiečiams, EESRK užsakė tyrimą, kuriame nagrinėjami galimi politiniai sprendimai šiam tikslui pasiekti. Šiame interviu tyrimo bendraautorės ekonomistė Agnieszka Maj ir Socialinių ir ekonominių tyrimų centro (CASE) už aplinką, energetiką ir klimato kaitą atsakinga direktorė Karolina Zubel apžvelgia pagrindines išvadas.

Apie ką kalbama šiame EESRK tyrime ir kodėl jis svarbus?

Šiame tyrime dėl įperkamo ir tvaraus būsto ES nagrinėjamas tokio būsto poreikis ES, pabrėžiant skaitmenizacijos (dirbtinio intelekto, skaitmeninių statybos leidimų, atitinkamų duomenų bazių) ir socialinės ekonomikos struktūrų vaidmenį. Atvejų tyrimuose atkreipiamas dėmesys į novatoriškas pastangas gerinti būsto įperkamumą, prieinamumą ir tvarumą. Tyrime išdėstomos iki 2030 m. ir 2050 m. įgyvendintinos rekomendacijos, suderintos su ES atsparumo klimato kaitai, socialinio teisingumo ir ekonomikos augimo tikslais. Jame pateikiamos strateginės įžvalgos, kaip pritaikyti būsto politiką prie kintančių iššūkių, kartu skatinant bendruomenės gerovę.

Kokios pagrindinės tyrimo išvados?

Skaitmenizacija suteikia dideles galimybes pagerinti būsto planavimo, statybos ir valdymo veiksmingumą ir taip galimai sumažinti išlaidas ir padidinti tvarumą. Tačiau šiuo metu jos poveikis išlaidų taupymui yra nedidelis. Pagrindinės skaitmeninės pažangos rezultatų diegimo kliūtys – tai tradicinis suinteresuotųjų subjektų požiūris, įsivaizduojama maža investicijų grąža, didelės įgyvendinimo išlaidos ir paskatų, mokymo ir reglamentavimo trūkumas. Siekiant išnaudoti visą skaitmenizacijos potencialą, labai svarbu toliau investuoti į skaitmeninę infrastruktūrą, pavyzdžiui, užtikrinti skaitmeninių platformų sąveikumą.

Socialinės ekonomikos subjektų (riboto pelno būsto asociacijų, viešųjų organizacijų, kooperatyvų) dalyvavimas yra perspektyvi politikos naujovė sprendžiant dabartines būsto problemas. Šie subjektai siūlo ekonomiškai efektyvius, gerai parengtus būsto sprendimus, kuriais stiprinama bendruomenės sanglauda ir ilgalaikis stabilumas būsto rinkoje. Pavyzdžiui, ne pelno ir riboto pelno organizacijų siūlomas būstas Vienoje, kuriam tenka 30 proc. viso mieste statomo būsto, daro kainų slopinimo poveikį, todėl atlieka labai svarbų vaidmenį stabilizuojant būsto rinką. Tai padeda išlaikyti įperkamą būsto nuomą ir išvengti rinkos iškraipymų.

Remdamosi nustatytais faktais, kokius svarbiausius veiksmus ir tolesnius tyrimus galėtumėte rekomenduoti?

Vidutinės trukmės laikotarpiu ES būsto politikoje pirmenybė turėtų būti teikiama „Naujojo įperkamo ir tvaraus socialinio būsto Europoje kurso“ nustatymui ir Būsto direktyvos rengimui, kad visose valstybėse narėse būtų laikomasi vienodo požiūrio. Šalys turėtų skatinti novatoriškus modelius, pavyzdžiui, kooperatyvus ir riboto pelno būstą, teikti lanksčią finansinę paramą būsto projektams ir naudoti skaitmenines priemones būsto sprendimams tobulinti.

Ilgalaikėje perspektyvoje būsto politikoje turėtų būti laikomasi strateginio ir tvaraus požiūrio, pagrindinį dėmesį skiriant vietos sprendimams ir nuolatinei stebėsenai. Skaitmenizacija turi būti standartizuota teisės aktais, kartu reikia taikyti žiedinės ekonomikos praktiką, pavyzdžiui, bankų paskolas susieti su žiediškumo plėtojimu, numatyti energijos vartojimo efektyvumu grindžiamas nuomos paskatas ir vietos lygmens finansavimo iniciatyvas. Be to, „socialinio būsto“ koncepcija turėtų būti išplėsta į ją įtraukiant vidutines pajamas gaunančias šeimas, sekant Vienos „visuomeninio būsto“ modeliu, propaguojant socialinį derinį ir sustabdant džentrifikaciją. Taip pat labai svarbu sutelkti pastangas į naujas statybas ir renovaciją ir pakeisti nenaudojamų pastatų paskirtį, siekiant veiksmingai patenkinti būsto poreikius.

Ateityje moksliniuose tyrimuose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama įtraukiam požiūriui į miestų planavimą, statybą ir aprūpinimą būstu, kad būtų pagerintas prieinamumas visiems piliečiams. Reikėtų ištirti ir besiformuojančių technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir automatizavimo, poveikį išlaidų taupymui ir būsto plėtros ir valdymo efektyvumui. Be to, atliekant mokslinius tyrimus turėtų būti nagrinėjami visose ES valstybėse narėse taikomi novatoriški būsto modeliai ir nustatomos strategijos, galinčios padidinti būsto įperkamumą ir tvarumą.

Tyrimą užsakė EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupės prašymu.