Parengė EESRK Darbuotojų grupė

Šiuo metu Europos Komisija iš dalies keičia taisykles dėl minimalių pertraukų ir poilsio laikotarpių tvarkos vienkartinio keleivių vežimo sektoriuje.

Kadangi dauguma mūsų norime saugiai ir sklandžiai pasiekti kelionės tikslą, natūralu, kad tikimės, jog prie autobuso vairo – gerai pailsėjęs vairuotojas. Tačiau taip yra ne visada. Nors vartojamas terminas „vienkartinis vežimas“, dažnai šis darbas nėra nei sezoninis, nei vienkartinis, o veikiau nuolatinis. Pagal siūlomą pakeitimą vykdant keleivių vežimą šalies viduje vairuotojams būtų leidžiama dirbti dvylika dienų iš eilės be poilsio, kaip dabar yra tarptautinio transporto sektoriuje, kuriame taip pat nuolat trūksta darbuotojų.

Toks lankstus požiūris į poilsio laiką, kurio laikantis, neva, siekiama spręsti vairuotojų trūkumo problemą, ne tik kelia pavojų kelių eismo saugumui (o atsižvelgiant į tai, kad dauguma vairuotojų šiame sektoriuje yra 50 metų ir vyresni, didesnis stresas kelia didelę riziką), bet ir gali pagilinti problemą, kurią bandoma spręsti. Dėl blogesnių darbo sąlygų ši profesija, neabejotinai, taps mažiau patraukli, nes šias pareigas einantys vairuotojai dažnai atlieka ir kitas su keleivių aptarnavimu susijusias užduotis.

Galbūt turėtume apsvarstyti galimybę pagerinti darbo sąlygas ir padėti šiame sektoriuje norintiems dirbti asmenims gauti licencijas ir leidimus, užtikrinti saugią infrastruktūrą, visų pirma poilsio aikšteles, tuomet, tikėtina, pritrauktume daugiau vairuotojų.