Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina 2022-ųjų paskelbimą Europos jaunimo metais, tačiau įspėja, kad ši iniciatyva turėtų neapsiriboti vien reklamine veikla, o padėti įgyvendinti ES jaunimo strategiją vadovaujantis aiškiais planais ir aktyviai dalyvaujant. Iniciatyva turi pasiekti pažeidžiamiausius jaunuolius, taip pat tuos, kurie gyvena palankių sąlygų neturinčiose vietovėse.

Todėl ES turėtų parengti aiškius rodiklius ir tikslus daugiausia dėmesio skirdama jaunimo politikai ir darbui įvairiuose sektoriuose, kad organizuojama veikla netaptų savitiksle, kaip EESRK teigia nuomonėje „2022-ieji – Europos jaunimo metai“.

„EESRK tikisi konstruktyviai dalyvauti 2022-ųjų – Europos jaunimo metų – veikloje. Norime, kad ji duotų konkrečių rezultatų Europos jaunimui tose politikos srityse, kurios daro poveikį jų gyvenimui“, – kalbėjo nuomonės pranešėjas Michaelas McLoughlinas.

Vis dėlto EESRK išreiškė susirūpinimą, kad Europos jaunimo metų darbotvarkė ir prioritetai atrodo perpildyti – juose yra labai daug įsipareigojimų, nuorodų į kitas iniciatyvas, biudžetus ir politikos sritis.

„Svarbu, kad pasiūlyme būtų išlaikytas aiškumas ir susitelkimas ties tuo, kas svarbiausia. Kartais mažiau yra geriau, be to, gali būti nuogąstaujama, kad ilgas politikos sričių ir bendros atsakomybės sričių sąrašas galbūt užgoš aiškų rezultatų ir atsakomybės siekį“, – pabrėžė Michaelas McLoughlinas.

EESRK sutinka, kad sprendimas 2022-uosius paskelbti Jaunimo metais buvo priimtas reikiamu metu ir tinkamomis aplinkybėmis. COVID-19 krizė ypač stipriai paveikė jaunimą ir turės ilgalaikių pasekmių jų švietimui ir socialinei, finansinei ir psichinei gerovei. Tačiau EESRK nerimą kelia ir tai, kad pasiūlymas buvo parengtas per labai trumpą laiką.

Gali atsitikti, kad svarbios jaunimo srities iniciatyvos apsiribos aukšto lygio politiniais pareiškimais ir nepereis į ilgalaikio sistemingo veiklos vystymo etapą.

Dėl šios priežasties taip pat kils sunkumų įgyvendinant Europos metų iniciatyvą nacionaliniu lygmeniu, nes nacionalinės valdžios institucijos įvairiose valstybėse narėse turėjo labai mažai laiko veiksmams parengti. Joms taip pat gali būti sunku rasti lėšų numatytai Jaunimo metų veiklai finansuoti.

Todėl EESRK siūlo skirti ne 8 mln. EUR biudžetą, kaip buvo numatyta anksčiau, o 10 mln. EUR, iš kurių du milijonai būtų skirti koordinavimui nacionaliniu lygmeniu. Tai yra būtina pakankamam poveikiui ir aktyviam dalyvavimui užtikrinti. (ll)