„Atėjo laikas žengti konkretų žingsnį į priekį po M. Draghi pranešimo, kol jis nesudūlėjo politikos koridoriuose. Mums reikia gerų strategijų ir politikos formuotojų, kurie gebėtų neapsiriboti šiuo pranešimu ir parengti ES pramonės politikos strategijas“, – sakė Kroatijos verslininkas ir mokslininkas Stjepan Orešković.  Briuselyje vykusioje viešoje tarptautinėje konferencijoje „Conclave II“ jis, kartu su transatlantinio idėjų instituto Atlanto Tarybos vyriausiuoju direktoriumi Jörn Fleck, pristatė plataus užmojo iniciatyvą „Future 500“. „Future 500“, kuri yra platesnės Atlanto Tarybos platformos „SEEUS Futures“ dalis, tikslas – nustatyti ir paremti 500 Europos įmonių, siekiančių didelio augimo ir pasaulinio poveikio. Tikslas – remti pradedančius Europos verslininkus konkuruojant pasauliniu mastu, stiprinant Europos dalyvavimą tarptautinėje ekonominėje arenoje. Stjepan Orešković mums plačiau pristatė šį projektą.

Ar galite trumpai pristatyti pagrindinę projekto „Future 500“ idėją?

Iniciatyvoje, remiantis svarbių pranešimų, kuriuos parengė M. Draghi, E. Letta ir M. Heitoras, įžvalgomis apie Europos ateitį ir jas analizuojant tiek iš mokslininkų, tiek verslininkų atžvalgos taško, iškeliama keletas svarbių klausimų: kas vykdys šiuos konkurencingumo planus ir neseniai paskelbtą konkurencingumo kelrodį? Kokie mechanizmai bus naudojami? Kiek išlaidų bus patirta? Kokios grąžos galima tikėtis, palyginti su pastaruoju metu sparčiai augančių JAV bendrovių grąža? Projektas „Future 500“ yra SEEUS platformos, atstovaujančios JAV, ES ir Pietryčių Europai, kertinis akmuo ir juo siekiama didinti šių regionų matomumą ir bendradarbiavimą. Jis yra strategiškai parengtas siekiant atliepti neatidėliotiną Europos poreikį puoselėti dinamišką aplinką, kuri padėtų vietos įmonėms tapti pasaulinės rinkos lyderėmis. Šioje iniciatyvoje daugiausia dėmesio skiriama rizikos kapitalo užtikrinimui, strateginėms gairėms ir tarptautinei tinklaveikai, mokantis iš tokių ekspertų, kaip Harvardo universiteto Dani Rodrik ir Beata Jaworcik iš ERPB , siekiant parengti XXI a. pramonės politiką, kuri gerokai sustiprintų mūsų konkurencinę padėtį.

Ar jau turite potencialių kandidatų į 500 įmonių, kurias ketinate pasirinkti? Kokius pagrindinius reikalavimus turi atitikti įmonė, kad būtų pasirinkta?

Nors konkrečių įmonių dar neatrinkome, „Future 500“ bus skirta subjektams, turintiems plėtros ir spartaus augimo potencialą. Procesas bus atviras ir nuolatinis, jame pirmenybė bus teikiama ekonominėms perspektyvoms, inovacijoms ir strateginei svarbai jų sektoriuose. Taip pat sieksime užmegzti partnerystes su daugiašaliais plėtros bankais ir investuotojais, kurie jau padeda įmonėms tapti konkurencine jėga. Daugiausia dėmesio bus skiriama įmonėms, kurios jau parodė tvirtą augimą, inovacinius pajėgumus ir siekia plėstis pasauliniu mastu. Taip užtikrinama, kad įmonės būtų ne tik rinkos, bet ir technologijų bei verslo modelių lyderės. Remsimės patirtimi, įgyta įgyvendinant tokius didelius projektus kaip „Scale-Up Europe“, kurie suburia steigėjus, investuotojus, vadovus ir mokslininkus, kurių tikslas – paversti Europą technologijų lydere. ES šalims kandidatėms šios potencialiai atrinktos įmonės yra ypač svarbios, nes jos įkūnys naujos ekonomikos principus ir bus ambicingų, tarptautiniu mastu konkurencingų įmonių, kurios dažniausiai nepriklauso nuo nacionalinių mokesčių mokėtojų finansavimo, pavyzdys.

Ar optimistiškai vertinate Europos konkurencingumo pasaulyje potencialą?

Labai optimistiškai vertinamas Europos gebėjimas stiprinti savo konkurencinę padėtį pasaulyje, atsisakant vyraujančio savigailos požiūrio. Nuo 2022 m. pabaigos, kai prasidėjo ši bulių rinka, euro zonos akcijų lyginamojo indekso bendroji grąža „Nvidia“ atveju viršijo S&P 500. Europos socialinė ir sveikatos sistemos padeda žmonėms ilgiau išlikti sveikiems ir aktyviems mažesnėmis sąnaudomis ir daro teigiamą poveikį mūsų ekonomikos produktyvumui ir konkurencingumui pasauliniu mastu.

Stengiamės atkartoti Immanuelio Kanto „tikrojo entuziazmo“ sąvoką, kurią jis paminėjo Prancūzijos revoliucijos kontekste. Toks mąstymas gali paversti iššūkius motyvuojančia jėga ir paskatinti, regis, nenugalimą ryžtą. Mums reikia mažiau turtingo, savimi patenkinto elito ir pernelyg paklusnių, neambicingų pasekėjų, kuriems buvo teikiama pirmenybė pastaruosius du dešimtmečius. Mums reikia daugiau „ištroškusio jaunimo“ – motyvuotų, ambicingų ir pasirengusių priimti iššūkius žmonių.

Iniciatyva „Future 500“ siekiama proaktyviai spręsti nuolatines konkurencingumo pranešimuose nurodytas problemas, pavyzdžiui, drąsių inovacijų ir įmonių veiklos plėtros poreikį. Europos padėtis pasaulyje labai priklausys nuo jos gebėjimo diegti pažangias technologijas, ugdyti verslumo talentus ir tobulinti pramonės politiką integraciniam augimui remti. Iniciatyva siekiama sukurti palankią aplinką verslo lyderiams ir novatoriams, pasinaudojant gerai išsilavinusia darbo jėga, turtingu inovaciniu paveldu, tradiciniais ir naujais pramonės sektoriais ir sprendžiant tokias problemas kaip reglamentavimo fragmentacija ir rinkos disbalansas.

Trumpai tariant, iniciatyva „Future 500“ yra svarbus žingsnis išbandant Europos ekonominę aplinką, siekiant, kad žemynas taptų pasauliniu konkurentu, skatinant didelio potencialo įmones ir stiprinant verslumo ekosistemą. Negalime laimėti varžybų, jei nežinome, kas yra mūsų konkurentai.

Dr. Stjepanas Oreškovićius yra mokslininkas ir verslininkas. Jis yra Europos mokslo ir meno akademijos (Academia Scientiarum et Artium Europae) narys ir Bosqar Invest įkūrėjas. Jo šeimai vadovaujant „Bosqar Invest“ per penkerius metus darbuotojų skaičius joje išaugo nuo 300 iki daugiau nei 16 000. Tai rodo, kad „Bosqar Invest“ turi puikią plėtros strategiją, kuri apima mokslą, technologijas, pensijų ir kitų fondų investicijas bei drąsų požiūrį į verslumą. Toks gyvybingas požiūris propaguojamas ir M. Draghi pranešime. Šis strateginis akcentas greičiausiai turėjo įtakos jo pristatytam Atlanto Tarybos pradėtam projektui „Future 500“.