Lietuvoje visiškai neseniai įsteigtos klimato naujienų agentūros „Klimato reporteriai“ tikslas – pasipriešinti informavimo klimato klausimais sukeltam nuovargiui ir siekti, kad klimato kaitos tema vėl taptų redaktorių darbotvarkės prioritetu. Klimato reporteriai siekia per komunikaciją ir aktyvią veiklą klimato srityje informuoti žmones apie klimato kaitą ir suteikti Motinai žemei balsą vykstant ekologinei krizei ir tai yra puikus piliečių žurnalistikos pavyzdys.

Parengė Rūta Trainytė

Šiais metais Lietuvoje pradėjo veikti klimato naujienų agentūra „Klimato reporteriai“. Tai – nevyriausybinių organizacijų (NVO) vykdoma iniciatyva ir piliečių žurnalistikos pavyzdys. Naujienų agentūros tikslas – padėti žurnalistams rengti reportažus apie įvairius ekologinės krizės aspektus. Šiuo tikslu agentūros komanda rengia tekstus ir perduoda juos redakcijoms.

Agentūrai dirba aktyvistų bendruomenė. Tekstus rašo žurnalistai, viešųjų ryšių specialistai, NVO atstovai, aktyvistai ir mokslininkai – trumpai tariant, žmonės, kuriems rūpi tai, kas vyksta, ir kurie nori socialinių pokyčių. Jie taip pat priklauso agentūros „Klimato reporteriai“ valdybai. Valdyba užtikrina, kad naujoji iniciatyva būtų patikima.

Komunikacija klimato reporteriams nėra naujas dalykas, jie yra sukaupę daug patirties viešųjų ryšių, redakcinio darbo ir interneto portalų kūrimo bei priežiūros srityse. Klimato problemos mums taip pat gerai žinomos. Būtent taip ir gimė ši idėja. Darome tai, ką geriausiai išmanome ir tai susiejame su aktyvia veikla klimato srityje. Šios ekologinės krizės akivaizdoje suteikiame balsą Motinai žemei.

Žinoma, palaikome ryšius su žurnalistais. Redakcijose vyrauja nuomonė, kad visuomenės nedomina klimato naujienos ir jos nesurinks daug spustelėjimų. Vengiama skelbti straipsnius su antraštėmis, kuriose vartojami terminai „klimato kaita“ arba „klimato krizė“. Ką reiškia toks klimato krizės neigimas? Ar taip bandoma apsaugoti visuomenę nuo blogų naujienų ir baimės?

O gal ne viskas taip ir blogai. Nėra lengva fiziškai įveikti kasdien į redakcijas plūstančių naujienų srautus, jau nekalbant apie pranešimų klimato klausimais rengimą. Be to, šią temą reikia išmanyti. O čia jau būtų mūsų užduotis. Kitas klimato reporterių uždavinys – mokyti žurnalistus. Matome, kad norint išvengti ekomanipuliavimo, žurnalistams reikia žinių.

Kita idėja – tam tikras grupes su klimato kaita supažindinti patraukliai. Visų pirma norime pasiekti jaunimą ir esame pastebėję, kad humoras jiems yra nesvetimas. Dar nesame tikri, kaip tai ateityje atrodys, tačiau apie tai jau mąstome.

Naujienų agentūra veikia jau gerą pusmetį. Iš patirties žinome, kad reikia apsišarvuoti kantrybe. Nuolatos ir tikslingai miname redakcijų slenkstį ir norime pasiūlyti savo naujienas. Mūsų tekstai jau skelbiami pagrindiniuose Lietuvos naujienų portaluose ir esame kviečiame į radijo laidas.

Siekiant, kad mūsų redakcinis darbas būtų kokybiškas, labai svarbi tvirta Lietuvos aplinkosaugos organizacijų parama, kad mūsų organizacijos priklausytų tarptautiniams NVO tinklams, kad mūsų nariai dalyvautų ES lygmens darbo grupėse ir atstovautų Lietuvai EESRK. Tai leistų mums išplėsti temų spektrą ir sekti aktualijas.

Mūsų ryšiai su EESRK neapsiriboja tuo, kad vienas iš projekto iniciatorių – Kęstutis Kupšys – yra Komiteto narys. EESRK nariai gali pasidalyti aktualia savo šalių patirtimi ir taip praturtinti klimato reporterių skelbiamas klimato naujienas. Pavyzdžiui, neseniai, vykstant COP16 – pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui biologinės įvairovės klausimais, kalbėjomės su Prancūzijai atstovaujančiu EESRK nariu Arnaud Schwartz. Jo įžvalgos iš susitikimo Kalyje paskatino klimato reporterius parengti straipsnį ir jo mintys visai netrukus pasklido Lietuvos žiniasklaidoje. Šis modelis, kai EESRK narių patirtis naudojama siekiant vietos auditorijai veiksmingai perduoti pasaulines naujienas, pasiteisino. Todėl ir ateityje ja pasinaudosime.

Rūta Trainytė yra klimato naujienų agentūros „Klimato reporteriai“ redaktorė. Agentūra dalyvauja įgyvendinant valstybės finansuojamą projektą ŽALINK. Projektas, kurį įgyvendina Vartotojų aljansas, Vystomojo bendradarbiavimo platforma ir NVO „Žiedinė ekonomika“, finansuojamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros Klimato kaitos programą.