Naujame EESRK pranešime teigiama, kad ES turėtų parengti išsamų daugiametį strateginį veiksmų planą, kuris padėtų išnaudoti visą kultūros diplomatijos potencialą.

Nors kultūra, kaip Europos Sąjungos užsienio politikos priemonė, į darbotvarkę įtraukiama jau 17 metų, ji niekada netapo tikru prioritetu. Tačiau EESRK nuomonėje pabrėžiama, kad dabar, karui grįžus į Europos žemyną, kultūra labiau nei bet kada anksčiau turi tapti viena pagrindinių strateginių ES užsienio politikos priemonių.

„Kultūra galėtų būti didelis turtas tiek brėžiant mūsų kelią Europoje, tiek formuojant ES įvaizdį pasaulyje“, – sakė nuomonės pranešėjas Luca Jahier.

L. Jahier ypač pabrėžė kultūros paveldo svarbą. Tai politiškai jautrus ir labai sudėtingas klausimas, kartu tai ir galingas papildomas diplomatinis komponentas įgyvendinant ES požiūrį į taiką, saugumą ir tvarų vystymąsi.

Tvirtas daugiametis strateginis kultūros diplomatijos veiksmų planas turėtų apimti paveldo apsaugą, atkūrimą ir atstatymą vietovėse, nukentėjusiose nuo stichinių nelaimių, krizių ir konfliktų. Į jį taip pat turėtų įeiti esamų iniciatyvų registras, siekiant sukurti ES tarptautinių kultūrinių ryšių platformą ir specialią struktūrą ES išorės veiksmų tarnyboje įsteigiant „ES specialiojo pasiuntinio kultūriniams ryšiams“ pareigybę.

EESRK spalio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje savo iniciatyva dėl kultūrinės diplomatijos vaidmens pabrėžiama kultūros reikšmė dabartiniame geopolitiniame kontekste, o tai visiškai atitinka tvaraus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo tikslus. (mt)