Infliacija Europos Sąjungoje pasiekė aukščiausią lygį nuo euro įvedimo. Šiuo metu 96,5 mln. europiečių gresia skurdas ir socialinė atskirtis. Žmonės labiausiai kenčia nuo nepaprastai išaugusių prekių ir paslaugų kainų, didėjančių išlaidų energijai ir mažėjančios perkamosios galios.

Ir tai tik keletas nerimą keliančių skaičių, nurodytų EESRK nuomonėje, kurios projektą parengė Felipe Medina Martín ir kuri buvo priimta liepos mėn. plenarinėje sesijoje.

Energetikos krizė daro didžiulį poveikį Europos ekonomikai. Dėl didelių energijos, žaliavų, paslaugų ir pramonių prekių kainų išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikos augimas, o tai daro didelį spaudimą viešiesiems finansams ir verslui ir mažina išorinį ekonomikos konkurencingumą.

Siekiant šią tendenciją nukreipti priešinga linkme, EESRK nurodo, kad namų ūkiams ir svarbiausiems sektoriams (žemės ūkio maisto produktų, transporto, mažmeninės prekybos ir kt.) turėtų padėti planai sumažinti aukštų energijos kainų poveikį, ir ragina Europos institucijas sukurti kontrolės mechanizmus. Būsimos politikos priemonės turėtų būti parengtos specialiai, tikslingos, pritaikytos pereinamajam laikotarpiui ir jomis reikėtų visų pirma remti mažesnes pajamas gaunančias ir su didesniais sunkumais susiduriančias šeimas.

Kai kurios nacionalinės kainų kontrolės priemonės pasirodė esančios tinkamiausias būdas sušvelninti pagrindinių produktų didelių kainų poveikį šeimų biudžetams. Pavyzdžiui, Pirėnų pusiasalio išimtis elektros energijos rinkos kainų sistemai suteikė galimybę Ispanijai ir Portugalijai nustatyti viršutinę dujų kainos elektros energijos gamybos jėgainėse ribą ir taip smarkiai sumažinti sąskaitas. Dar vienas pavyzdys – kai kuriose valstybėse narėse laikinai sumažintas elektros energijos, maisto ir kuro kainoms taikomas PVM. (mp)