Interviu su Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro direktoriumi dr. Hans Henri Kluge

Kaip vertinate skiepijimo kampanijos poveikį Europoje?

Nuo 2021 m. vasario 4 d. pasaulyje nuo COVID-19 paskiepyta daugiau žmonių nei nuo epidemijos pradžios patvirtinta užsikrėtusiųjų. Europos regione iki šiol panaudota daugiau kaip 477 mln. vakcinų nuo COVID-19 dozių (birželio 17 d. duomenys).

Tai rodo padarytą didelę pažangą: mažėja hospitalizavimo rodiklis ir mirties atvejų, visų pirma tose šalyse, kuriose didelė vyresnio amžiaus suaugusiųjų skiepijimo aprėptis. Akivaizdus ne tik skiepijimo poveikis, bet ir strategijos, pagal kurią siekiama pirmiausia paskiepyti pažeidžiamiausius asmenis, kaip nustatyta tiek pasaulinių, tiek regioninių patariamųjų komitetų, ir kuri įgyvendinama visame PSO Europos regione, veiksmingumas gelbėjant gyvybes, mažinant naštą sveikatos priežiūros sistemoms ir padedant mums kuo greičiau įveikti sunkiausią pandemijos etapą.

Skiepijimas atlieka svarbų vaidmenį mažinant hospitalizavimo rodiklį ir mirčių atvejų, tačiau turime saugotis, nes net ir pasiskiepiję asmenys vis dar gali užsikrėsti ir platinti virusą. Turime toliau taikyti išmėgintas visuomenės sveikatos ir socialines priemones, taip pat didinti skiepijimo tempą.

Ypač norėčiau pabrėžti, kad ateitis nėra nulemta ir mes patys galime keisti COVID-19 pandemijos eigą, nes ji priklauso tiek nuo pavienio asmens, tiek nuo visos visuomenės veiksmų.

Kokia yra padėtis pasaulyje?

Vienas iš svarbiausių dalykų – būtinas didesnis teisingumas. Šalyse, kurioms pavyko pakankamai apsirūpinti skiepais, kad būtų galima paskiepyti pažeidžiamiausius asmenis, dėl skiepijimo mažėja sunkių ligos atvejų ir mirčių, be to, išankstiniai rezultatai rodo, kad skiepai taip pat gali stabdyti viruso perdavimą. Tačiau ypač nevienodos skiepijimosi galimybės pasaulyje tebėra vienas iš didžiausių pavojų, kad būtų galima sustabdyti pandemiją.

Šiuo metu 77 proc. visų panaudotų skiepų dozių pasaulyje tenka tik 10 šalių. Turime dėti daugiau pastangų, kad skiepų paskirstymas tarp šalių ir gyventojų būtų tolygesnis.

Kitas susijęs aspektas – solidarumo svarba. Atėjo laikas visiems parodyti solidarumą ir vieniems kitus remti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Užsibrėžkime tikslą absoliučiai kiekvienoje šalyje pasiekti kuo didesnę skiepijimo aprėptį, pradėdami nuo pažeidžiamiausių, kad taip galėtume greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą.

74-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje PSO generalinis direktorius paragino šalis gerokai paspartinti skiepijimą, kad iki rugsėjo mėn. kiekvienoje jų būtų paskiepyta bent 10 proc. gyventojų ir taip iki gruodžio mėn. siekti, kad iki metų pabaigos būtų paskiepyta bent 30 proc. gyventojų. Kaip pasaulinė sveikatos bendruomenė visi turime labiau pasistengti.

Kokios patirties įgijome ir kaip galėtume geriau pasirengti ateičiai?

Gegužės 24 d.–birželio 1 d. vykusioje 74-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje daug dėmesio skirta COVID-19 pandemijos sustabdymui ir pasirengimui kitoms pandemijoms. Tačiau svarbiausia – visi kartu stengėsi pasimokyti iš dabartinės pandemijos.

PSO užsakymu buvo atliktas ne vienas nepriklausomas tyrimas ir ekspertų vertinimas, siekiant pasaulinei sveikatos bendruomenei suteikti orientyrą kaip pagerinti kolektyvinį atsaką į pandemijos protrūkius ar kitas tarptautinio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas.

Visuose šiuose vertinimuose tvirtai ir aiškiai rekomenduojama ateityje sustiprinti PSO vaidmenį reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas srityje. Dabar turime rekomendacijas įgyvendinti praktiškai. Tai bus didžiulis uždavinys, kuriam įveikti reikės plačių politinių ir finansinių įsipareigojimų ir aiškaus bendro tikslo išgelbėti daugiau gyvybių, užkirsti kelią pragyvenimo šaltinio praradimui ir reaguojant į pandemiją užtikrinti teisingumą.

Būta pasiūlymų sudaryti naują sutartį dėl pandemijų, siekiant sustiprinti pasirengimo pandemijoms ir reagavimo į jas struktūrą. Šis klausimas bus aptartas lapkričio mėn. vyksiančioje specialioje PSO sesijoje.

Europos regione įsteigiau vadinamąją Monti komisiją. Tai – visos Europos sveikatos ir darnaus vystymosi komisija, kurios užduotis yra persvarstyti politinius prioritetus atsižvelgiant į pandemiją. Ši komisija, kuriai priklauso buvę valstybių vadovai, mokslininkai ir ekonomistai, sveikatos priežiūros ir socialinės globos institucijų vadovai, verslo bendruomenės ir finansų įstaigų vadovai iš viso Europos regiono, įvertins patirtį, įgytą skirtingų šalių sveikatos priežiūros institucijoms reaguojant į COVID-19 pandemiją, ir parengs rekomendacijas dėl investicijų ir reformų, būtinų siekiant padidinti sveikatos priežiūros ir socialinės globos sistemų atsparumą.

Kaip ES remia pasaulines ir regionines pastangas įveikti COVID-19?

ES yra vienas iš svarbiausių Jungtinių Tautų (JT) partnerių pasaulyje.

Stojimo į ES procesas yra labai svarbi reformų varomoji jėga ir akstinas vyriausybėms siekti pažangos įvairiose teisėkūros ir politikos srityse. ES investicijų skatinimo paketai bus labai svarbus veiksnys, padėsiantis Europos ir tarptautinėms finansų įstaigoms sudaryti palankesnes sąlygas didesnėms viešosioms ir privačiosioms investicijoms Vakarų Balkanuose ir Rytų partnerystės šalyse, be kita ko, sveikatos sektoriuje. Mes taip pat vertiname ES investicijas į sveikatos apsaugą teikiant finansavimą ir su PSO Europos regiono biuru vykdant bendrus veiksmus ES nepriklausančiose valstybėse. 

Šiuo (po)pandeminiu laikotarpiu PSO Europos regiono biuras dalyvauja kuriant sąjungas ir formuojant bendras JT ir ES strategijas, siekdamas palaikyti stojimo į ES procesą Vakarų Balkanų subregione ir stiprinti demokratinę ir ekonominę aplinką ES kaimyninėse šalyse.

PSO Europos regiono biuro pastangos pasinaudoti savo vadovaujančiu vaidmeniu sveikatos srityje, siekiant aktyviai suderinti, remti ir paspartinti strategines partnerystes ir bendradarbiavimą Europos subregionuose, yra mūsų pažangos sveikatos srityje ramstis įgyvendinant 2020–2025 m. Europos darbo programą ir siekiant 2030 m. darnaus vystymosi tikslų.