Parengė EESRK grupė „Įvairovė Europa“

Prancūzijai perėmus Europos Sąjungos Tarybos vairą, grupei „Įvairovė Europa“ priklausantys Prancūzijos nariai atskleidė su šiuo pusmečiu siejamas savo viltis – nuo Europos demokratijos įgalėjimo iki ES dėmesio sutelkimo į Europos žmones.

2022 m. sausio 1 d. prasidėjo šešis mėnesius truksiantis Prancūzijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpis. Vienas iš jo prioritetų – stiprinti Europos demokratiją. Prancūzijos pirmininkavimo programa pagrįsta trimis pagrindiniais tikslais, įskaitant humanišką Europą, kuri įsiklauso į piliečiams rūpimus klausimus per šiuo metu vykstančią Konferenciją dėl Europos ateities.

EESRK, kaip pilietinės visuomenės organizacijų atstovas, remia šį tikslą ir aktyviai dalyvauja Konferencijoje. Prancūzijai atstovaujantys grupės „Įvairovė Europa“ nariai turi nemažai lūkesčių.

Dominique Gillot (Visuotinė valstybinio švietimo globojamų vaikų federacija (FG PEP), Nacionalinė žmonių su negalia patariamoji taryba (CNCPH)) tikisi, kad bus „dar kartą patvirtinta įtraukios Europos idėja solidarumo ir sveikatos, visapusiško piliečių dalyvavimo ir ypatingo dėmesio neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms požiūriu“.

Patricia Blanc (asociacija „Imagine for Margo – Children without cancer“) mano, kad COVID-19 aplinkybėmis sveikata tapo didžiausiu visuomenės rūpesčiu. Ji primygtinai ragina: „Nepamirškime, kad vėžiu ir retomis ligomis Europoje kasmet serga milijonai žmonių.“

Joël Destom (tarpprofesinė Antilų–Gvianos regiono savidraudos draugija (MIAG), organizacija „AG2R La Mondiale“) tikisi, kad „pirmininkaujančios Prancūzijos raktiniai žodžiai, t. y. atsigavimas, priklausymo jausmas, galia ir socialinių, skaitmeninių ir klimato problemų sprendimas, dar garsiau nuskambės užjūrio teritorijose“.

Arnaud Schwartz (federacija „France Nature Environnement“ (FNE)) norėtų, kad pirmininkaujanti Prancūzija „tinkamai įgyvendindama aplinkosaugos teisės aktus, parodytų ryžtingumą tiek savo žodžiais, tiek ir veiksmais“.

Laurence Sellos (Pajūrio Senos departamento Žemės ūkio rūmai) baiminasi, kad ūkininkavimo požiūriu žaliasis kursas, koks jis dabar yra, drastiškai sumažins Europos gamybą. „Raginame pirmininkaujančią Prancūziją peržiūrėti šią poziciją, kad mokslas padėtų žemės ūkiui paspartinti agroekologinę pertvarką ir sudarytų sąlygas mums atremti klimato kaitos iššūkį“, – nurodė jis.

Galiausiai Thierry Libaert (organizacija „Fondation pour la nature et l‘homme“ (FNH)) mano, kad „Europa atspindi didžiulį siekį, kuris yra praradęs pagreitį. Nebėra aiškios vizijos“. Pasak jo, „Prancūzijos pirmininkavimas ES yra puiki galimybė pabandyti atkurti piliečių ryšį su Europa. Taigi, mažiau kalbėkime apie Europą, o daugiau – apie europiečius“.

Apsilankykite Komiteto interneto svetainėje ir sužinokite daugiau apie grupės „Įvairovė Europa“ darbą, susijusį su Konferencija dėl Europos ateities ir Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpiu. (jk)