EESRK info

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) laikosi griežtos pozicijos dėl teisinės valstybės principo pažeidimų ES ir pritaria tam, kad Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija taikytų griežtas atgrasomąsias sankcijas valstybėms narėms, kurios sistemingai nesilaiko teisinės valstybės principo, sukeldamos grėsmę ES biudžetui.

Sausio 20 d. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje savo iniciatyva Teisinė valstybė ir Ekonomikos gaivinimo fondas EESRK palankiai vertina ES reglamentą 2020/2092, kuriuo Komisijai suteikiama galimybė skirti finansines sankcijas sistemingų teisinės valstybės principo taikymo trūkumų tam tikroje ES šalyje atveju, ir ragina šį reglamentą griežtai taikyti visose su biudžetu susijusiose srityse.

„Teisinės valstybės principas yra būtinas demokratinės ir pliuralistinės visuomenės Europoje ir tolesnio ES egzistavimo pagrindas“, – sakė nuomonės pranešėjas Christian Bäumler.

Siekiant kovoti su sistemingu teisinės valstybės principų nesilaikymu, EESRK rekomenduoja ES įvesti sankcijas taikant visas kitas turimas priemones, pavyzdžiui SESV 263 straipsnyje numatytą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir procedūrą pagal ES sutarties 7 straipsnį.

EESRK nuomone, jei ES valstybė narė sistemingai nesilaiko teisinės valstybės principo, tai visada turi įtakos arba bent jau kelia didelį pavojų ES finansuojamų programų įgyvendinimui ir daro neigiamą poveikį ES biudžetui. Būtent dėl šios priežasties visi mokėjimų iš ES biudžeto gavėjai turi atitikti skaidrumo taisykles ir turi gebėti visapusiškai pademonstruoti, kam naudojamos lėšos.

Priemonės, kurių atitinkamos vyriausybės imsis teisinės valstybės principui stiprinti, taip pat turėtų būti nurodytos nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose.
Tačiau į daugumą iki šiol pateiktų nacionalinių planų įtraukta per mažai su tuo susijusių iniciatyvų. Be to, EESRK apgailestauja, kad, vertindama šiuos planus, Komisija teisinės valstybės principui skyrė nepakankamai dėmesio.

Savo nuomonėje EESRK ragina visas valstybes nares prisijungti prie tvirtesnio bendradarbiavimo dėl Europos prokuratūros, taip pat ragina nustatyti, kad šis prisijungimas taptų sąlyga dalyvauti ES finansuojamose programose. Šis bendradarbiavimas jau pradeda duoti rezultatų ir ilgainiui gali labai pagerinti tarpvalstybinį baudžiamąjį persekiojimą. (ll)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina 2022-ųjų paskelbimą Europos jaunimo metais, tačiau įspėja, kad ši iniciatyva neturėtų apsiriboti vien reklamine veikla – ji turi padėti įgyvendinti ES jaunimo strategiją vadovaujantis aiškiais planais ir įsipareigojimais, kuriais siekiama visiems jauniems europiečiams užtikrinti apčiuopiamus rezultatus.

2022-uosius Europos jaunimo metus EESRK aptarė sausio mėn. plenarinėje sesijoje. Diskusijoje dalyvavo Europos jaunųjų lyderių programos atstovė Anne Kjær Bathel, Europos jaunimo forumo generalinis direktorius Joe Elborn ir Europos jaunimo reikalų iniciatyvinio komiteto pirmininkė Miriam Teuma.

„Labai svarbu, kad jaunimas galėtų prisidėti formuojant įvairių sričių šiandienos ir ateities politiką, – kalbėjo EESRK pirmininkė Christa Schweng. – Jaunimas yra ateitis, todėl norint kurti stabilias, taikias ir tvarias bendruomenes ir plėtoti konkrečius jaunosios kartos poreikius atitinkančią politiką, labai svarbu jaunus žmones įtraukti ir į juos investuoti.“

EESRK turi išskirtines galimybes dirbti ir palaikyti ryšius su jaunimo tinklais ir, remdamasis sėkmingomis savo iniciatyvomis, pavyzdžiui, „Tavo Europa, tavo balsas!“, jaunimo apskritojo stalo diskusijomis klimato ir tvarumo klausimais bei vasaros pradžioje organizuojamu Europos jaunimo aukščiausiojo lygio susitikimu klimato klausimais, yra pasirengęs ir nori Europos jaunimo metais imtis vadovaujančio vaidmens.

EESRK tikisi konstruktyviai prisidėti prie 2022-ųjų – Europos jaunimo metų – veiklos. Jaunimo metai apčiuopiamų rezultatų Europos jaunimui turi duoti visose politikos srityse, kurios daro poveikį jų gyvenimui. (ks)

Atsigavimas, stiprybė ir bendrystė yra trys pagrindiniai ES Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos tikslai, kuriuos – kaip pabrėžė Komiteto pirmininkė Christa Schweng 2022 m. sausio 19 d. plenarinėje sesijoje kreipdamasi į Prancūzijos valstybės sekretorių Europos klausimais Clément’ą Beaune’ą – EESRK palaiko ir remia.

„Džiaugiuosi, kad daugelis jūsų prioritetų – suverenesnė Europa, naujas Europos augimo modelis ir humaniška Europa – yra labai panašūs į EESRK prioritetus“, – pasakė Christa Schweng, pabrėždama EESRK įsipareigojimą ir indėlį formuojant atsparią, stiprią, tvarią ir įtraukią Europą.

Clément Beaune pabrėžė, kad pirmininkaujanti Prancūzija padės formuoti rytdienos Europą žvelgiant į 2030 m. ir paklos pamatus esminiams pokyčiams vertybių, investicijų, jaunimo, kultūros ir sveikatos srityse. Ypatingas dėmesys bus skiriamas mus visus vienijančioms vertybėms, pavyzdžiui, teisinei valstybei ir demokratinėms vertybėms, kurios pastaraisiais metais (galbūt todėl, kad jos laikomos savaime suprantamu dalyku) susilpnėjo. „Norime stiprinti bendrystę ir puoselėti mūsų vertybes. Be bendros europinės tapatybės, pranokstančios nacionalines tapatybes, politinio projekto įgyvendinti nepavyks“, – pasakė jis.

Kalbėdama apie besibaigiančią Konferenciją dėl Europos ateities, Christa Schweng pridūrė, kad „kaip organizuotos pilietinės visuomenės atstovai, šiame subtiliame baigiamajame etape mes galime būti geriausi jūsų sąjungininkai. Nepaprastai svarbu bus užtikrinti apčiuopiamus rezultatus ir skaidrią tolesnę veiklą. Žmonėms reikia skaidrumo ir jie nori, kad ES vykdytų savo įsipareigojimus. Todėl siekiant, kad Konferencija būtų sėkminga ir kad ES vėl užmegztų ryšį su savo piliečiais, itin svarbus bus pirmininkaujančios Prancūzijos vaidmuo.“

Clément Beaune užtikrino, kad Konferencijoje dėl Europos ateities bus pateikta konkrečių pasiūlymų, kuriuos „būtina greitai įgyvendinti, nes Konferencija negali būti tik tarpinė stotelė – ji turi paruošti dirvą tikroms reformoms“. (mp)

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad priklausomų vyresnio amžiaus asmenų priežiūros modelis turėtų būti įtrauktas į ES politikos formavimą, atsižvelgiant į tai, kad iki 2050 m. 80 metų ir vyresnių gyventojų dalis turėtų būti daugiau nei dvigubai didesnė.

Pandemija atskleidė šios srities trūkumus, todėl, EESRK nuomone, Komisijos iniciatyva parengti naują Europos priežiūros strategiją yra žingsnis teisinga linkme. Tačiau patariamosioms institucijoms ir vyresnio amžiaus asmenims atstovaujančioms Europos pilietinės visuomenės organizacijoms turi būti suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę.

Sausio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje savo iniciatyva Naujo pagalbos modelio pagyvenusiems žmonėms kūrimas. COVID-19 pandemijos pamokos EESRK atidžiau išnagrinėjo skirtingus savarankiškumą praradusių ir priklausomų, visų pirma globos įstaigose esančių vyresnių nei 65 metų asmenų ilgalaikės priežiūros modelius.

Nuomonės pranešėjas Miguel Ángel Cabra De Luna pabrėžė: „visų vyresnio amžiaus asmenų priežiūra turi būti vienas ES politikos kertinių akmenų ir turi būti derinama su Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planu.“

EESRK pasiūlė įsteigti Europos pagyvenusių žmonių priežiūros stebėjimo centrą, kuris leistų surinkti pakankamai statistinių duomenų, palyginti įvairių valstybių modelių gerąją praktiką, nustatyti nacionalinių sistemų struktūrinius trūkumus, teikti techninę paramą siekiant palengvinti ES politinių gairių priėmimą ir padėti įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį.

Be to, EESRK nuomonėje raginama paskelbti Europos pagyvenusių žmonių metus, tokiu būdu pripažįstant pagrindines vyresnio amžiaus asmenų teises ir jų indėlį į visuomenę, kaip nustatyta ES pagrindinių teisių chartijos 25 straipsnyje.

Pandemijos metu buvo tik iš dalies atsižvelgta į vyresnio amžiaus asmenų teises ir poreikius, taip pat išryškėjo konceptualūs, struktūriniai ir funkciniai vyresnio amžiaus asmenų priežiūros modelių trūkumai. Žvelgiant plačiau, ši situacija padėjo dar labiau išryškinti faktą, kad gyventojų senėjimas yra vienas pagrindinių strateginių iššūkių ES ir jos valstybėms narėms. (at)

Nepaisant profesinės rizikos pokyčių, atsiradusių dėl skaitmeninės pertvarkos darbe, dėl kurios padaugėjo streso ir perdegimo sukeltų sveikatos sutrikimų ar ergonominių traumų ir šiek tiek sumažėjo nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, socialinis dialogas tebėra svarbus veiksnys skatinant darbuotojų saugą ir sveikatą (DSS), teigė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) savo nuomonėje „Socialinis dialogas kaip darbuotojų sveikatos ir saugos priemonė“.

„DSS priemonės įgyvendinamos pasitelkiant socialinį dialogą teigiamai veikia darbuotojų sveikatą, gali padidinti įmonių darbo našumą, sumažinti su sveikatos priežiūros paslaugomis ir nebuvimu darbe susijusias sąnaudas. Dėl su darbu susijusių sužeidimų ir ligų patiriamos visuomenės išlaidos siekia 3,3 proc. ES BVP (476 mlrd. EUR)“, – teigė nuomonės pranešėja Franca Salis-Madinier.

Vis dėlto socialinis dialogas skirtingose valstybėse narėse yra nevienodos kokybės, todėl socialinių partnerių sudaryti savarankiški susitarimai DSS srityje visoje ES kartais taikomi nevienodai.

EESRK nuomone, siekiant užtikrinti vienodą visų ES darbuotojų apsaugą, reikėtų sustiprinti Europos socialinį dialogą.  
Todėl Europos Komisija turėtų nustatyti aiškius kriterijus siekiant užtikrinti, kad su socialiniais partneriais pasirašyti susitarimai būtų įgyvendinti visose valstybėse narėse, ypač atsižvelgiant į ES Teisingumo Teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad Komisija neprivalo patenkinti socialinių partnerių prašymų įgyvendinti sudarytus susitarimus.

Tačiau, siekiant nustatyti bendrąsias DSS gaires, reikia ne tik vaisingo socialinio dialogo, bet ir tvirtos reglamentavimo sistemos. Susitarimai, kuriais remiantis abiejų pasirašiusiųjų šalių prašymu priimamos Tarybos direktyvos, atrodo, yra veiksmingesni, nes jais užtikrinami konkretūs valstybių narių veiksmų planai.
Šiuo tikslu EESRK ragina parengti naujas nuotolinio darbo gaires, platesnio užmojo kovos su vėžiu tikslus ir ES direktyvas dėl raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų bei psichosocialinės rizikos, kadangi tai tampa pagrindine profesine grėsme Europos darbuotojams.

EESRK darbdavių grupė pateikė keletą nuomonės pakeitimų, išreikšdama savo nepritarimą, ypač dėl raginimų imtis naujų reguliavimo priemonių ir, pavyzdžiui, dėl siūlomų ES veiksmų dėl raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų bei psichosocialinės rizikos, taip pat dėl naujų nuotolinio darbo gairių rengimo.
Nuomonė, kurios paprašė ES Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija, buvo priimta sausio mėnesio EESRK plenarinėje sesijoje, 172 nariams balsavus už, 32 – prieš ir 70 susilaikius. (ll)
 

EESRK paragino įsteigti specialią ombudsmeno tarnybą, siekiant padėti MVĮ Europoje spręsti jų finansinius ir finansavimo klausimus. Komitetas taip pat pabrėžia, jog norint, kad MVĮ savo veikloje imtų naudoti dirbtinį intelektą, reikia politinės valios jas remti šiame procese.

Sausio mėn. plenarinėje sesijoje EESRK priėmė du pranešimus, kuriuose svarstomi kai kurie MVĮ aktualiausi klausimai.

Nuomonėje Naujos kartos MVĮ strategija – veiksmingo ir spartaus įgyvendinimo didinimas EESRK pabrėžia, kad galimybė gauti kreditą, likvidumas, pinigų srautai ir mokėjimai yra nepaprastai didelės kliūtys MVĮ, ypač COVID pandemijos metu, todėl siūloma kurti finansų ir finansavimo ombudsmenų tinklą siekiant:

•    gerinti MVĮ prieigą prie lėšų;
•    sužinoti, ar ir kaip bankai tarpininkai naudoja finansines priemones siekdami padėti toms MVĮ, kurioms labiausiai reikia finansinių išteklių;
•    tarpininkauti ginčuose tarp MVĮ ir finansavimo įstaigų.

EESRK taip pat siūlo:

•    sukurti MVĮ likvidumo darbo grupę, siekiant stebėti, kaip įgyvendinamos naujos Europos Komisijos priemonės, skirtos labai mažų įmonių ir MVĮ likvidumui trumpuoju laikotarpiu pagerinti;

•    įgyvendinti vieno lapo paraiškos formą siekiant supaprastinti naštą įmonėms, turinčioms ribotus žmogiškuosius ir teisininkų išteklius, tačiau norinčioms kreiptis dėl ES lėšų;

•    suteikti daugiau galimybių MVĮ dalyvauti konkursuose dėl viešųjų sutarčių valstybėse narėse ir juos laimėti.

EESRK pabrėžia, kad norint plėtoti dirbtinį intelektą labai mažose, mažosiose ir vidutinėse Europos įmonėse reikia stiprios politinės valios siekiant pašalinti kliūtis, trukdančias labai mažoms įmonėms ir MVĮ savo veikloje panaudoti DI.

Norint didinti pasitikėjimą reikia politinės valios, pasitelkti socialinius partnerius, prekybos rūmus, profesines asociacijas ir panašius subjektus, kad labai mažų įmonių ir MVĮ nerimas būtų išsklaidytas jų veiklos vietoje.

EESRK siūlo priemonių rinkinį, kuriam įgyvendinti taip pat reikia nuolatinės politinės valios, visų pirma:

•    naudotis profesiniu rengimu ir mokymais, siekiant gerinti bendrus įgūdžius DI srityje;
•    užtikrinti labai mažų įmonių ir MVĮ galimybes gauti viešąjį ir privatų finansavimą DI srityje;
•    užtikrinti infrastruktūrą ir ryšius visur;
•    skatinti informuotumą kibernetinio saugumo klausimais;
•    kaip galima plačiau skleisti gerąją patirtį ir sėkmės istorijas. (dm)

Naujame EESRK pranešime teigiama, jog norint, kad socialinė ekonomika augtų daugiau, nei skatina viešosios programos, reikia naujų finansinių priemonių. Jame taip pat raginama rengti finansinius mokymus, kad būtų skatinamas privatus finansavimas.

Sausio mėn. priimtoje nuomonėje EESRK pabrėžia, kad socialinė ekonomika gali pritraukti tinkamų investicijų tik tuo atveju, jei bus taikomos konkrečios finansinės priemonės, kurios užtikrintų socialinio poveikio, priimtinos grąžos investuotojams ir nepernelyg didelės rizikos socialinėms įmonėms pusiausvyrą.

Pranešėjas Giuseppe Guerini teigė: “Iš tikrųjų būtina sudaryti sąlygas privačias investicijas susieti su socialine ekonomika. Manome, kad pernelyg dažnai finansų subjektai socialinės ekonomikos organizacijas laiko rizikingomis, nes naudoja priemones, kurios yra skirtos kitokio pobūdžio įmonėms vertinti.“

Socialinio poveikio investicijos turėtų atitikti šiuos kriterijus:

•    jų aiškus tikslas turėtų būti daryti socialinį poveikį;
•     jomis turėtų būti remiamos įmonės, kurios yra aiškiai apibrėžiamos kaip socialinės ekonomikos įmonės;
•    su jomis siejami lūkesčiai turėtų būti grindžiami sąžininga, tvaria ir skaidria ekonomine grąža, net jei ji mažesnė už rinkos vidurkį;
•    jos turi suteikti galimybę dalį turto pakartotinai investuoti į kitas investicijas, kuriomis siekiama socialinių tikslų;
•    jos turi daryti apčiuopiamą poveikį;
•    jos turi būti suderinamos su įmonės, į kurią investuojama, vertybėmis.

Siekiant sumažinti investicijų deficitą, būtinos išsamios abipusės žinios.  „Norint suprasti socialinių įmonių realijas, reikia teikti didesnę paramą finansų subjektams. Be to, socialinėms įmonėms reikia padėti suprasti finansų ir finansinių priemonių pasaulį,“– nurodė bendrapranešėjė Marie Pierre le Breton.

Be kita ko, gali būti naudinga informuoti apie geriausią praktiką, pavyzdžiui, apie Suomijos „Poveikio investicijų kompetencijos centrą“ arba Prancūzijos investicijų modelius „mokėjimas už rezultatus“ . Tačiau būtina nustatyti ES masto poveikio vertinimo rodiklius. Tai galėtų būti objektyvūs rodikliai, pavyzdžiui, sukurtos darbo vietos, arba subjektyvūs rodikliai, pavyzdžiui, bendruomenės gerovė.

2022 m. sausio 19 d. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje Aprūpinimas maistu ir tvarios maisto sistemos EESRK nurodė pagrindinius svertus tvariai ir konkurencingai maisto gamybai pasiekti ir priklausomybei nuo importo mažinti kartu didinant ES apsirūpinimo baltymais savarankiškumą.

Siekiant, kad visapusiška Europos maisto politika tikrai būtų naudinga Europos vartotojams, labai svarbu, kad ES tvariai pagamintų maisto produktų kaina ir kokybė būtų konkurencinga. Tai reiškia, kad Europos žemės ūkio maisto produktų sektorius turėtų būti pajėgus tiekti maistą vartotojams tokiomis kainomis, kurios apimtų ne tik papildomas išlaidas, susijusias su tvarumo, gyvūnų gerovės, didesnių išlaidų žaliavoms, maisto saugos ir maistinės vertės kriterijais, bet ir teisingą atlygį ūkininkams, ir kartu šie maisto produktai išliktų populiariausias beveik visų vartotojų pasirinkimas.

Nors Europos žaliasis kursas, įgyvendinant strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijoje nustatytus principus, suteikia galimybę dar kartą patvirtinti ES ir jos piliečių „socialinę maisto sutartį“, dar reikia daug ką nuveikti. Bendrapranešėjis Peter Schmidt pabrėžė: „Komisija siūlo per mažai konkrečių veiksmų, kaip stiprinti žemės ūkio maisto produktų sektorių ir didinti ūkininkų ir darbuotojų pajamas, taip pat skatinti taikyti sąžiningas kainas ir domėjimąsi maisto verte.“

Kaip pabrėžė nuomonės pranešėjas Arnold Puech d‘Alissac, „[...] atviro strateginio savarankiškumo skatinimas, prekybos standartų abipusiškumo užtikrinimas, mokslinių tyrimų skatinimas, skaitmenizacijos stiprinimas, naujoviškų technologijų ir sėklų kūrimas bei palankesnių sąlygų sudarymas ūkininkams mokytis apie šias naujas technologijas yra pagrindiniai svertai, kuriais naudojantis siekiama apsaugoti Europos gamintojų konkurencingumą“.
Daug baltymų turinčių ankštinių augalų auginimas ir aliejinių augalų bei aliejinių augalų sėklų išspaudų gamyba būtų naudingi ES ūkininkams ir turėtų teigiamą poveikį klimatui, biologinei įvairovei ir aplinkai. (mr)

Europos transportą būtina nuolat pritaikyti prie esamų ir būsimų poreikių, ypač atsižvelgiant į transporto paslaugų paklausos pokyčius ir jūrų uostų apyvartos didėjimo tendenciją. Daugiausia dėmesio reikia skirti transporto daugiarūšiškumui ir pažangiajai laivybai, išnaudojant įvairių transporto rūšių pranašumus, siekiant optimaliausių rezultatų, kartu didinant saugumą ir mažinant aplinkai tenkančią naštą.

Tai yra pagrindinė mintis, išdėstyta Mateuszo Szymańskio parengtoje ir sausio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje EESRK nuomonėje, kurioje nagrinėjamas Komisijos komunikatas „NAIADES III. Ateities iššūkiams parengto Europos vežimo vidaus vandenų keliais skatinimas“.

Duodamas interviu po posėdžio M. Szymański pažymėjo: „NAIADES III yra svarbus veiksmų planas. EESRK remia pastangas didinti keleivių ir krovinių vežimo vidaus vandenų keliais dalį. Šioje srityje yra daug vis dar neišnaudoto potencialo. Mums reikia politinės valios ir įvairiais lygmenimis prisiimamo įsipareigojimo sukurti paramos priemones, skirtas vidaus vandenų transporto infrastruktūrai plėtoti bei prižiūrėti ir karjeros galimybėms šiame sektoriuje skatinti. Be to, atsižvelgiant į naujas transporto sektoriaus tendencijas reikia atnaujinti TEN-T tinklą .“ (mp)

ES Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos prašymu parengtoje tiriamojoje nuomonėje EESRK ragina Europos Komisiją atsižvelgti į didžiulę naudą, kurią atokiausi regionai gali suteikti ateities Europai.

Komisija turėtų imtis atitinkamų priemonių, kad šie regionai būtinai pasinaudotų atsigavimo po COVID-19 ar klimato, socialinės ir skaitmeninės pertvarkų teikiamomis galimybėmis. EESRK siūlo nustatyti naujus svarbius veiksmus tokiose srityse kaip apsirūpinimas maistu ir energetinis savarankiškumas atokiausiuose regionuose, ekologinė pertvarka, tvarus turizmas, socialinė įtrauktis, pilietinės visuomenės dalyvavimas, įgūdžių ugdymas ir vandens bei sanitarijos problemos.

Pranešėjas Joël Destom sakė: „Atokiausiems regionams turėtų būti suteikta galimybė išbandyti sprendimus, kuriais būtų skatinama pažanga pasauliniu lygmeniu ir kuriuos vėliau būtų galima pritaikyti kitur.“

Pasak bendrapranešėjo Gonçalo Lobo Xavier, „EESRK ragina užtikrinti skaitmeninę prieigą atokiausiuose regionuose ir į tolesnes veiksmų programas įtraukti svarbų prieigos prie vandens ir sanitarijos paslaugų projektą“. (tk)

Atsižvelgdamas į esamą padėtį, 2022 m. sausio mėn. EESRK priėmė nuomonę dėl Europos Komisijos rekomendacijų dėl 2022 m. euro zonos ekonominės politikos.

Pranešėjas Juraj Sipko nurodė: „Vienas iš pagrindinių euro zonos ekonomikos iššūkių yra klausimas, ką daryti su susikaupusia didžiule valstybės skola, aukštu infliacijos lygiu ir kaip tęsti pertvarkos procesą siekiant sukurti žaliąją ir skaitmeninę ekonomiką“.

EESRK manymu, dabartinėmis aplinkybėmis ES stabilumo ir augimo paktas yra nebetinkamas. Reikia sparčiau įgyvendinti Bankų sąjungos projektą ir baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą. EESRK taip pat yra susirūpinęs dėl didėjančio socialinio nestabilumo ir ragina nustatyti naujus, tinkamesnius nelygybės ir skurdo rodiklius. (tk)

2022 m. sausio mėn. priimtoje nuomonėje EESRK teigiamai įvertino Europos Komisijos tikslą aiškiau apibrėžti bei atnaujinti ES galiojančią sistemą ir nustatyti tokią apmokestinimo tvarką, kad ja būtų skatinama naudoti tvarią neiškastinių išteklių energiją.

Tačiau EESRK nerimauja dėl kai kurių Europos Komisijos pasiūlyme dėl direktyvos pateiktų priemonių galimo neigiamo socialinio ir ekonominio poveikio.

„Raginame laikytis lankstesnio požiūrio į leistinus biodegalus ir į jų apmokestinimą“, – teigė nuomonės pranešėjas Stefan Back.

Komitetas taip pat rekomenduoja vartoti sąvoką „energijos nepriteklius“, o ne „pažeidžiami namų ūkiai“, ragina grąžinti aplinkosaugos mokesčius labiausiai nukentėjusiems, ir mano, kad ES kainų sistema turėtų būti pakoreguota, kad atspindėtų visų rūšių energijos kainas.

Nuomonės bendrapranešėjis Philippe Charry taip pat priminė EESRK išreikštą apgailestavimą, „kad pasiūlyme nėra numatyta jokių priemonių, skirtų išvengti judumo nepritekliaus“. (tk)

Sausio 31 d. EESRK surengtoje aukšto lygio konferencijoje buvo išsamiai aptartas esminis žaliavų klausimas. Konferencijoje konkrečiai akcentuoti du pagrindiniai aspektai: kritinis svarbiausiųjų žaliavų vaidmuo, atliekamas per žaliąją ir skaitmeninę pertvarką užtikrinant ES strateginį nepriklausomumą, ir žiediškumo svarba atsižvelgiant į būtinybę Europoje sukurti antrinių žaliavų rinką.

„Daugumos žaliavų atžvilgiu Europa yra labai priklausoma nuo likusio pasaulio. Europa savo pavyzdžiu turi parodyti, kad ši pramonės šaka gali būti tvari aplinkos ir žmogiškuoju požiūriu“, – nurodė EESRK pirmininkė Christa Schweng. Ji taip pat pabrėžė, kad reikia visame pasaulyje kurti strategines partnerystes su panašiai mąstančiomis šalimis.

Už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Breton, kuris į konferencijos dalyvius kreipėsi per vaizdo įrašą, pasakė: „Iki 2050 m. elektrinių transporto priemonių akumuliatoriams reikės 60 kartų daugiau ličio. Neabejoju, kad žiedinė ekonomika taps nauju apsirūpinimo žaliavomis būdu. Tai bus dar viena svarbi priemonė tiekimo grandinių saugumui ir atsparumui užtikrinti. Šiuo klausimu EESRK ir Europos Komisija laikosi visiškai to paties požiūrio“.

Prancūzijos valstybės sekretorė, atsakinga už pramonę, Agnès Pannier-Runacher pripažino, kad pereinant prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos, pagrįstos žiediniu modeliu, svarbiausios žaliavos yra esminis Europos savarankiškumo klausimas. Kadangi Europos energetinis savarankiškumas yra vienas iš Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos prioritetų, „negalime leisti, kad dabar šalinamą ES priklausomybę nuo iškastinio kuro pakeistų nauja priklausomybė nuo šių strateginių metalų“, – kalbėjo ji.

Diskusijos dalyviai sutiko, kad šioje srityje Europa turi parodyti pasaulinę lyderystę, pakeldama savo aplinkos, socialinius ir valdymo standartus iki precedento neturinčio lygio.
„EESRK puikiai supranta, kad šią problemą spręsti būtina labai skubiai. EESRK nuomone, Europos Komisijos numatyti veiksmai yra būtini, jei norime išlaikyti ir sustiprinti ES pramonės bazę“, – teigė konferencijai pirmininkavęs EESRK Pramonės permainų konsultacinės komisijos pirmininkas Pietro Francesco De Lotto.

Taigi viešosios institucijos turi toliau vienyti jėgas ir veikti, o pilietinė visuomenė – toliau dalyvauti šioje srityje.

Ši konferencija buvo organizuota kaip EESRK veikla, skirta Konferencijai dėl Europos ateities. (ks)