Mūsų Pilietinio solidarumo premija šį kartą buvo išskirtinė. Štai keletas įdomių faktų apie kai kuriuos laureatus ir pačią premiją.

1. 2020 m. pradžioje prasidėjus COVID-19 pandemijai EESRK jau buvo pasirinkęs savo tradicinės Pilietinės visuomenės premijos temą. Pradėjus plaukti naujienoms apie įvairias solidarumo iniciatyvas, EESRK nusprendė šį kartą apdovanoti už solidarumą.

2. Kitaip nei Pilietinės visuomenės premija, kuri skiriama penkiems nugalėtojams iš visos Europos, EESRK šį kartą ieškojo lyderių kiekvienoje ES šalyje ir Jungtinėje Karalystėje. Kita naujovė buvo ta, kad į apdovanojimą pretenduoti galėjo įmonės, o ne vien pilietinės visuomenės organizacijos, kaip yra tradicinės premijos atveju. 

3. EESRK pilietinio solidarumo premija sulaukė didžiulio dėmesio – buvo gautas antras pagal dydį paraiškų skaičius per visą premijos istoriją – daugiau kandidatūrų buvo pasiūlyta tik 2015 m. apdovanojimui už pagalbą migrantams ir pabėgėliams.

4. Palyginti su ankstesniais apdovanojimais, šiais metais EESRK gavo daug daugiau pasiūlymų iš neformalių organizacijų, pavyzdžiui, savanorių grupių arba tiesiog kaimynų – tai aiškiai rodo, kokios nuotaikos vyrauja tarp paprastų žmonių.

5. Krystyna Paszko iš Lenkijos yra jauniausia istorijoje šios premijos laureatė. Pateikdama savo kandidatūrą ji buvo 17 metų, todėl jos prašymą turėjo pasirašyti mama. Nepaisant jauno amžiaus, Krystynai pavyko atkreipti Europos žiniasklaidos dėmesį savo originaliu, tačiau nepaprastai drąsiu projektu, skirtu padėti smurto artimoje aplinkoje aukoms. Straipsniai apie ją pasirodė daugelyje žiniasklaidos priemonių visoje Europoje, mergina davė interviu BBC ir Belgijos televizijai.

6. Kitam mūsų laureatui – Kroatijos pagalbos benamiams tinklui, deja, teko skaudžiai patirti, ką reiškia posakis „Nelaimė viena nevaikšto“. Praėjus vos keletui dienų po to, kai šalies valdžia paskelbė griežtą karantiną, pirmą kartą po 140 metų Kroatijos sostinę Zagrebą sudrebino didelis žemės drebėjimas.

7. Kai kurie iš mūsų laureatų jau turėjo patirties, kaip reaguoti į virusų keliamas grėsmes. Mūsų tarpvalstybinėje kategorijoje laimėjusi nevyriausybinė organizacija „Emergency“ teikė pagalbą per Ebolos viruso protrūkį Siera Leonėje, tuo tarpu kitas mūsų laimėtojas, mokymosi platforma „Alison“ iš Airijos, jau rengė kursus apie SARS, kiaulių gripą ir Ebolos virusą.

8. Kai kurie mūsų nugalėtojai yra laimėję ir kitų apdovanojimų už kitus su COVID susijusius projektus. Tai, pavyzdžiui, komunikacijos ekspertė iš Lietuvos Karolina Barišauskienė. Prieš laimėdama Pilietinio solidarumo premiją už projektą apie medikų darbą kovos su COVID-19 priešakyje, ji Lietuvoje pelnė viešųjų ryšių apdovanojimą (PR Impact Awards) už socialinį projektą „Jei jaunystė suvoktų – senatvė galėtų“, kuriuo jaunimas buvo skatinamas laikytis karantino taisyklių.

9. Daugelis iš mūsų 250 kandidatų į premiją ne tik atliko vertingą darbą vietos lygmeniu, bet ir sugalvojo išradingų pavadinimų savo projektams. Ypač originalūs buvo kandidatai iš Ispanijos ir Slovėnijos. Štai keletas jų projektų pavadinimų: #SoulFoodFighters, „Anti-racist Pantry“ („Antirasistinis podėlis“), „It Never Rains but it Pours“ („Nelaimė viena nevaikšto“), „Hotel Korona“, „Pimp my Walls“ („Pagražink mano sienas“) arba „Our Streets are Empty but our Hearts are not“ („Tuščios mūsų gatvės, bet ne širdys“). (ll)