Asociacija „Agevolando“ yra Italijos savanorių organizacija, vienijanti nepilnamečius ir jaunus suaugusiuosius, kurie dalį ar visą savo vaikystę praleido globos įstaigose ir turi palikti sistemą, kad gyventų savarankiškai. Kadangi tokia permaina toli gražu nėra lengva, „Agevolando“ parengė projektą, kuris laimėjo 2022 m. pilietinės visuomenės premiją jaunimo kategorijoje – Globos įstaigas palikusiųjų tinklas (CLN). Jos tikslas – sukurti erdvę, kurioje buvę globotiniai galėtų pateikti savo pasiūlymų ir sprendimų ir tapti pagrindiniais veikėjais kuriant priežiūros sistemą, kuri iš tikrųjų atitiktų jų poreikius, taip pat užtikrinti, kad kelionė į pilnametystę būtų kuo sklandesnė visiems jų padėtyje esantiems asmenims.  Kalbėjome su Globos įstaigas palikusiųjų tinklo pirmininku ir projekto vadove, Federico Zullo ir Cecilia Dante.

EESC Info: Kas jus paskatino pradėti šią iniciatyvą?

Globos įstaigas palikusiųjų tinklas (CLN) buvo sukurtas po to, kai tapo aišku, jog asociacijoje „Agevolando “ aktyviai dalyvavusiems globos įstaigas palikusiems jaunuoliams buvo reikalinga jiems skirta erdvė, kad jie galėtų palyginti savo patirtį ir kartu pateikti pasiūlymų, kaip pagerinti priežiūros sistemą ir palengvinti vėlesnį prisitaikymą prie suaugusiųjų gyvenimo Italijoje ir Europoje. Asociacija „Agevolando“ nusprendė padėti globos institucijas palikusiems jaunuoliams įgyvendindama šį projektą, kuris nuo 2013 m. suteikė jiems galimybę atlikti vadovaujamąjį vaidmenį teikiant pasiūlymus ir dalyvaujant diskusijose su institucijomis ir specialistais, o tai iš esmės keičia vaikų globos ir išvykimo iš globos įstaigų sistemą Italijoje.

Kokio atsako sulaukė Jūsų projektas? Ar gavote kokių nors atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote? Jei taip, ar galėtumėte pateikti pavyzdžių?
Projektą labai palankiai įvertino mūsų šalies vaikų reikalų institucijos tiek vietos, tiek regionų lygiu. 2015 m. Italijos vaikų ir paauglių ombudsmenas (Garante Nazionale per l’Infanzia e l’Adolescenza) pageidavo remti CLN plėtrą, kad jis taptų nacionaline įstaiga (anksčiau ji veikė tik Emilijos-Romanijos regione) ir nuo to laiko į jį įtraukiami globos įstaigas palikusieji jaunuoliai iš daugelio regionų. Be to, kiekvienais metais prašoma į šį projektą įtraukti ir kitus regionus, o tai rodo jo pripažinimą ir vertę. CLN veikloje dalyvaujantys jaunuoliai labai vertina jo tikslus ir rezultatus tiek dėl jų rekomendacijų įtakos įstatymams ir profesinei kultūrai, tiek dėl tarp jų užsimezgusių santykių siekiant abipusės paramos, taip pat dėl ryšių palaikymo su suinteresuotaisiais asmenimis, kurie stebi jų pažangą ir palengvina įvairius procesus. Daugelis šiame projekte dalyvaujančių jaunuolių galėjo pasinaudoti kitais vidiniais asociacijos projektais ir jos teikiamomis galimybėmis (pvz., projektu „Se avessi“ jiems buvo teikiama finansinė parama pasinaudoti psichologine pagalba, rasti būstą, mokytis arba įsidarbinti).

Kaip panaudosite būtent šias lėšas siekdami dar labiau padėti bendruomenei? Ar jau planuojate kokius nors naujus projektus?
Šias lėšas panaudosime projekto tęstinumui ir jo tvarumui užtikrinti. Italijoje sunku rasti lėšų ir išteklių jaunimo dalyvavimui ir paramos projektams, kurie nėra pakankamai plačiai paplitę, remti. Tačiau, nepaisant šių sunkumų, nekyla abejonių dėl projekto svarbos ir pagrįstumo bei poreikio toliau sistemingai jį įgyvendinti ilgą laiką, kad apytiksliai 6000 globos įstaigas Italijoje kiekvienais metais paliekančių 18 metų sulaukusių jaunuolių turėtų galimybę prisijungti prie CNL.

Ką galėtumėte patarti kitoms organizacijoms, norinčioms pasiekti tokių veiklos ir programų rezultatų?
Rekomenduotume sudaryti sąlygas aktyviam jaunimo dalyvavimui ir lyderystei, nesvarbu, ar tai būtų globos įstaigas paliekantieji jaunuoliai, ar kitas sunkumų patiriantis jaunimas, kad jie galėtų patys burtis į asociacijas, rengti paramos priemones ir teikti savitarpio pagalbą, propaguoti priemones siekiant įtraukti kitų jaunuolių glaudžiai bendradarbiaujant su organizacijomis, kurios išreiškia savo profesinę ir brandžią nuomonę, vietos, nacionaliniu ir Europos lygiu.

Jūsų manymu, ar ES imasi pakankamu veiksmų, kad padėtų nepalankioje padėtyje esančiam jaunimui? Ar galėtumėte duoti patarimų ar pateikti rekomendacijų dėl konkrečių veiksmų?
ES teikia daugiau dėmesio nepalankioje padėtyje esančiam jaunimui ir vykdo daugiau jam skirtų praktinių priemonių, nei anksčiau, tačiau siekiant visapusiškos jo įtraukties dar reikia daug nuveikti propaguojant visuotines teises ir galimybes. Siūlome daug investuoti į jaunimo dalyvavimą visose veiklos ir gyvenimo srityse, taip skatinant jų įgalėjimą ir sudarant palankesnes sąlygas įgalėjimo procesams, kurie gali paskatinti galingą ir konstruktyvų dalyvavimą visuomenėje. Manome, kad būtų galima iš esmės pakeisti padėtį, jei ES valstybėms narėms būtų nurodyta įdiegti mechanizmus, įskaitant institucinius, siekiant užtikrinti tokių visaverčių dalyvaujamųjų priemonių įgyvendinimą, tikslingai ir tinkamai paskirstant išteklius.