Dar niekada anksčiau neturėjome tokios išsilavinusios ir tokį potencialą turinčios kartos, kuri taip pat patiria didžiulį spaudimą ir turi daugybę abejonių dėl ateities, – sako jaunimo reikalų ekspertas ir pagrindinis 2025 m. „Tavo Europa, tavo balsas“ pranešėjas Bruno António. Su „EESRK info“ jis kalbėjo apie tai, kaip sustiprinti jaunimo balsą ir kodėl šiuo metu, kai Europoje didėja diskriminacija ir ksenofobija, labai svarbu, kad būsimose ES jaunimo programose jaunimui ir toliau būtų aiškinama demokratijos svarba.

1. Koks yra šiuolaikinis jaunimas, pasyvus ar aktyvus politiniame ir bendruomenės gyvenime? Kokiais būdais jaunimas galėtų aktyviau dalyvauti formuojant politiką?

Įvairūs tyrimai rodo, kad jaunimui rūpi politika ir jis aktyviai joje dalyvauja. Jei politinį angažavimąsi apibūdinsime kaip svarbiausių visuomenės problemų suvokimą, akivaizdu, kad jaunimas imasi veiksmų pokyčiams skatinti. Ypač įdomu yra tai, kaip jie renkasi dalyvauti politikoje. Tradiciniai dalyvavimo būdai yra balsavimas, savanoriška veikla NVO arba dalyvavimas politinių partijų jaunimo skyrių veikloje. Regis, šiandien tai ne taip populiaru tarp jaunų žmonių, kurie mieliau renkasi daryti įtaką viešosios politikos formavimui pasirašydami peticijas, dalyvaudami protestuose ir kitais naujoviškais būdais. DYPALL tinkle nagrinėjame šias dalyvavimo priemones, kurios, be kita ko, apima konsultacijas, dalyvavimą vietos jaunimo tarybų veikloje ir kitus jaunimo dialogo vietoje mechanizmus. Pastebime didelį jaunimo norą dalyvauti, tačiau dauguma pagrindinių mechanizmų vis dar nėra nei jaunimui parankūs, nei iš tiesų prasmingi.

2. Neseniai įvykusių Europos Parlamento rinkimų rezultatai ir nacionalinės apklausos rodo, kad daug jaunų žmonių balsavo už dešiniąsias partijas. Kaip manote, kodėl taip yra ir ar tai nerimą kelianti tendencija, galinti kelti pavojų Europos vertybėms, pavyzdžiui, lygybei ir įtraukčiai?

Nerimą kelia tai, kad tarp jaunimo daugėja dešiniųjų rinkėjų. Manome, kad tai susiję su nepasitenkinimu pagrindine politika, dideliu nepasitikėjimu politinėmis institucijomis, stipraus nacionalinio identiteto troškimu ir baime dėl ekonominio bei socialinio saugumo. Turime gebėti suprasti pagrindines šių nerimą keliančių balsavimo tendencijų priežastis. Ši karta užaugo nuolatinių krizių ir netikrumo dėl ateities laikais. Dar niekada anksčiau neturėjome tokios išsilavinusios ir tokį potencialą turinčios kartos, kuri taip pat patiria didžiulį spaudimą ir turi daugybę abejonių dėl ateities. Socialinės žiniasklaidos algoritmai sustiprina poliarizuojantį turinį ir formuoja požiūrį.

Dėl to kyla netikrumas dėl ateities. Balsavimas už populistines partijas gali būti ir protesto, ir bendro nepasitenkinimo išraiška. Tačiau, kita vertus, jis gali atspindėti ir troškimą turėti tvirtą balsą valdžioje, kuris suteiktų saugumo jausmą. Vis dėlto istorija parodė, kad tokioms populistinėms dešiniosioms partijoms patekus į valdžią jaunimas dažnai nusivilia ir jaučiasi išduotas. Dažnai tai įvyksta per vėlai, kai jie supranta, kad teisės, laisvės ir kitos jiems svarbios vertybės yra atimamos arba kvestionuojamos.

Ši tendencija jau kelia pavojų mūsų Europos vertybėms, ir tai matome ne tik politiniame diskurse, bet ir kasdieniame žmonių gyvenime mūsų bendruomenėse, kuriose kitokių žmonių ksenofobija ar diskriminacija tampa normaliu reiškiniu. Todėl labai svarbu, kad būsimomis ES jaunimo programomis ir toliau būtų padedama jaunimui suprasti demokratijos svarbą, mokytis apie ją ir ją patirti, kartu padedant jiems ugdyti įgūdžius, reikalingus atsparumui antidemokratinių judėjimų keliamoms grėsmėms.

3. Kiek jaunieji europiečiai žino, ką ES daro jų labui? Kaip juos paskatinti labiau domėtis ES? Kaip vertinate ES komunikacijos pastangas?

Galime drąsiai teigti, kad jaunimo supratimas apie tai, ką dėl jų daro ES, yra neabejotinai didesnis nei vyresnių kartų atstovų. Jaunimo programos, tokios kaip „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusas ir „DiscoverEU“, padeda kurti šį priklausymo europinei tapatybei jausmą, todėl jos turėtų būti stiprinamos ir prieinamos visiems jaunuoliams Europoje.

Tačiau ar jie tikrai žino, ką Europa daro jų labui? Mūsų nuomone, ne. ES gebėjimas įrodyti savo poveikį visuomenei, ypač jaunimui, vis dar turi būti labiau matomas ir geriau suprantamas. ES institucijų priimami sprendimai turi didžiulę įtaką ir tai turėtų paskatinti jaunimą labiau domėtis ES reikalais. Kaip? Į galvą ateina dvi idėjos: ES institucijos turi siųsti akis atveriančią žinią, kad tai, kas sprendžiama ES lygmeniu, turi tiesioginės įtakos jų gyvenimui. Be to, jos turėtų plėsti programas, kuriomis jaunimui suteikiama daugiau galimybių sužinoti apie ES, patirti ir ją pažinti. Tai gali sustiprinti europiečių bendrystės, empatijos, ryšio ir draugystės jausmą.

Nepaisant įvairių ES institucijų dedamų didžiulių pastangų norint pasiekti piliečius ir gerokai patobulintų įvairių kampanijų bei priemonių, negalime teigti, kad jų pakanka. Praktikoje jos dažnai yra labai nutolusios nuo jaunų žmonių realybės.

Nors ES padarė pažangą dalyvaudama socialinėje žiniasklaidoje ir vykdydama į jaunimą orientuotas kampanijas, jos pranešimai yra suprantami ne visiems piliečiams, ypač įvairiam mūsų visuomenės jaunimui. ES komunikacijos pastangas reikia toliau plėtoti ir struktūruoti įtraukiant naujus informavimo metodus, pavyzdžiui, pakviečiant jaunimo NVO būti jaunimo nuomonės ambasadorėmis, kuriant decentralizuotas informavimo platformas ir rengiant pasakojimo kampanijas, kurios padėtų ES politiką susieti su kasdiene patirtimi. Todėl labai svarbu bandyti naujus komunikacijos metodus ir pakviesti jaunus žmones dalyvauti kuriant ir įgyvendinant įvairias kampanijas ir kitas komunikacijos priemones. 

4. Kaip galime sustiprinti jaunų žmonių balsą?

Rimtai į juos žiūrėdami ir pripažindami vertingą jų indėlį. Institucijos gali ir geba daugiau dėmesio skirti jaunimui, tačiau kartais trūksta noro suteikti jam erdvę, paramą, galimybes ir priemones, kad jo dalyvavimas būtų prasmingas. Įtraukti jaunimą neturėtų būti vienas kontrolinio sąrašo punktų: kviesti jaunus žmones į viešus renginius, fotografuoti juos socialinei žiniasklaidai, bet ignoruoti jų indėlį. Jaunimo dalyvavimas turi būti paveikus, t. y. jaunimas turi matyti savo dalyvavimo rezultatus ir susijusius pokyčius.

Norint sustiprinti jaunimo balsą reikia institucinės paramos, pavyzdžiui, užtikrinti atstovavimą jaunimui sprendimus priimančiose institucijose. Taip pat reikia sukurti pasitikėjimą, o tam reikia laiko, kokybiškų erdvių ir bendro darbo procesų. Be to reikia skirti tinkamą finansavimą, o institucijoms suteikti gebėjimų geriau dirbti ir įtraukti jaunimą į sprendimų priėmimo procesą. Taigi, reikia investicijų, tikro įsipareigojimo ir laiko.

Bruno António yra DYPALL tinklo – Europos pilietinės visuomenės organizacijų, vietos valdžios institucijų ir mokslinių tyrimų institucijų platformos, skatinančios jaunimo dalyvavimą priimant sprendimus vietos lygmeniu, vykdantysis direktorius. Pastaruosius 12 metų B. António dirbo jaunimo reikalų ekspertu ir išorės konsultantu keliose institucijose, pavyzdžiui, Europos Komisijoje ir Europos Taryboje. Anksčiau jis dirbo organizacijos „Youth for Exchange and Understanding“ generaliniu sekretoriumi ir „Cooperativa de Educação, Cooperação e Desenvolvimento“ (ECOS) vykdančiuoju direktoriumi. B. António Algarvės universitete Faro mieste (Portugalija) yra baigęs socialinio ugdymo studijas.