ES klimato tikslai: iššūkius galimybėmis paversime tik veikdami holistiškai

EESRK dar kartą patvirtino, kad siekis iki 2030 m. mažiausiai 55 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį yra teisingas. Tačiau savo nuomonėje Platesnis Europos klimato srities užmojis EESRK pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant tarpinių tikslų, tuo paspartinant procesą, nes kitu atveju kils pavojus, kad iki 2050 m. poveikio klimatui neutralizuoti nepavyks.

Tenka pripažinti, kad COVID-19 atnešė didžiules ekonomines problemas. Tačiau, EESRK bendrapranešėjo Jan Dirx teigimu, investicijų nukreipimas į atsigavimo planą atvėrė duris naujai strategijai – „ekonomikos gaivinimo finansavimą turime derinti su plataus užmojo klimato politikos veiksmais“.

„Šioje nuomonėje taip pat pabrėžiama būtinybė stiprinti bioekonomiką ir pakeisti iškastinį kurą, todėl nepaprastai svarbu pirmenybę teikti Europos teisės aktų, skirtų perėjimui prie atsinaujinančiojo kuro, atnaujinimui", – pabrėžė EESRK pranešėjas Arnold Puech d'Alissac.

Be to, labiau nei bet kada anksčiau svarbu pasinaudoti kiekviena turima priemone, kad būtų galima padidinti klimato užmojus: žaliuoju kursu, klimato teise, daugiamete finansine programa, ekonomikos gaivinimo fondu „Next Generation EU“, BŽŪP, strategija „Nuo lauko iki stalo“ ir biologinės įvairovės strategija, prekybos politika ir susitarimais ir kt. Jie visi turėtų būti nuosekliai susieti, užtikrinant, kad pertvarka nė vieno nepaliktų nuošalyje.

Piliečiai yra „svarbiausi partneriai kovojant su klimato kaita“ ir jų indėlis yra būtina sąlyga, kad klimato politika ES būtų sėkminga.

Būtent todėl EESRK pakartojo savo siūlymą sukurti Europos klimato pakto suinteresuotųjų subjektų platformą, grindžiamą įtraukumo, skaidrumo ir tikro su klimato kaita kovojančių visų lygmenų subjektų dalyvavimo bei atsakomybės principais. (mr)