Parengė EESRK Darbuotojų grupė

Europos aplinkos agentūros (EAA) 2023 m. metinė pažangos ataskaita ne itin įkvepia – ES gali nepavykti iki 2030 m. pasiekti daugumos tikslų. Visų pirma vartojimo pėdsako, energijos vartojimo lygio, žiedinės gamybos ir ekologinio ūkininkavimo perspektyvos yra itin nepalankios, nors ir likusios – nuo biologinės įvairovės iki klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos – ne ką geresnės.

COP 28 rezultatai taip pat menka paguoda. Kaip parodė gruodžio mėn. EESRK plenarinės sesijos diskusija, pilietinė visuomenė toli gražu nėra patenkinta išvadomis: tekste aiškiai nenurodyta kaip ir kas mokės, jame daugiau kalbų nei darbų (nepaisant to, kad pirmą kartą išskirtas iškastinis kuras kaip pagrindinė klimato kaitos priežastis). Tikslas iki amžiaus pabaigos pasaulio temperatūros kilimo vidurkį apriboti iki 1,5°C greičiausiai nebus pasiektas, nes temperatūra tikėtina tiek pakils per penkerius metus. Rekordiškai šilčiausi metai buvo 2023-ieji. Nuo praėjusių metų birželio kiekvienas mėnuo buvo šilčiausias nuo orų stebėjimo pradžios.

Šis liūdnas vaizdas turėtų mus ne slėgti, o motyvuoti imtis veiksmų. Dabar netinkamas laikas kukliems geriems ketinimams (praeityje jų turėjome daug ir pažiūrėkite, kur jie mus atvedė) arba grįžimui prie taupymo priemonių. Teisingos pertvarkos ir ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio tvarumo principų turi būti laikomasi visose ES politikos srityse. Kaip, be kita ko, nurodoma naujausioje EESRK nuomonėje šiuo klausimu, darbo pasauliui reikia ES lygmeniu priimti direktyvą dėl teisingos pertvarkos. Šią milžinišką užduotį įveiksime tik visi kartu. Jei jos sąnaudos bus užkrautos pažeidžiamiausiems asmenims, kaip ne kartą jau yra nutikę, augs kraštutinių dešiniųjų populizmas. O tada net ir jie negalės paneigti katastrofiškų klimato kaitos padarinių – bus jau per vėlu.