Ar galime padėti išgelbėti pasaulį tvariai investuodami? Finansų sektoriuje vykstant nepaprastiems pokyčiams aplinkos ir socialinių iššūkių akivaizdoje, Hamburgo universiteto mokslų daktarė Brigitte Bernard-Rau apžvelgia poveikio investicijas – naują galingą investicijų strategiją. Strategija iš esmės keičia tai, kaip mes suvokiame kapitalo ir finansų vaidmenį visuomenėje, ir kvestionuoja tradicinį supratimą, kad investuotojai turi rinktis: siekti pelno ar keisti padėtį.

Parengė Brigitte Bernard-Rau

Pasaulyje, kuriame kyla precedento neturintys aplinkos ir socialiniai iššūkiai, pradedant klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu, baigiant apsirūpinimo maistu saugumu, nelygybe, gerove ir sveikatos priežiūra, finansų sektoriuje vyksta nepaprasti pokyčiai. Poveikio investicijos tapo veiksmingu požiūriu, kvestionuojančiu tradicinį supratimą, kad investuotojai turi rinktis: siekti pelno ar keisti padėtį. Tačiau kas tos poveikio investicijos ir kuo jos skiriasi nuo kitų tvaraus finansavimo formų?

Poveikio investicijų supratimas

Poveikio investicijos iš esmės keičia tai, kaip mes suvokiame kapitalo ir finansų vaidmenį visuomenėje. Kaip apibrėžė Pasaulinis poveikio investicijų tinklas (GIIN), poveikio investicijos yra investavimo strategija, apimanti investicijas siekiant teigiamo, išmatuojamo socialinio poveikio ir poveikio aplinkai kartu su finansine grąža. Tačiau ši iš pažiūros paprasta apibrėžtis neatspindi viso sudėtingo poveikio investicijų transformuojamojo potencialo.

Siekiant visapusiškai suprasti išskirtinį poveikio investicijų į šiuolaikinį finansavimą vaidmenį taikant materialistinį požiūrį būtina nustatyti, kurioje platesnio investavimo metodų spektro vietoje jos yra. Viename spektro gale turime tradicines investicijas, kai karaliauja finansinė grąža ir pelno maksimizavimas, o socialiniai ar aplinkos aspektai sprendimų priėmimo procese neatlieka jokio vaidmens. Žengdami pirmyn šioje terpėje susiduriame su vis sudėtingesniais socialinių ir aplinkosauginio veiksmingumo aspektų įtraukimo metodais, kurie sudaro sąlygas įvairioms tvarioms finansinėms investicijoms. Poveikio investicijos yra galutinė investavimo strategija, skatinanti teigiamus ir permainas lemiančius pokyčius derinant finansinę grąžą su socialiniais ir aplinkos apsaugos tikslais.

Trumpai apie investavimo metodus:

• tradicinėmis investicijomis daugiausia dėmesio skiriama tik finansinei grąžai, neatsižvelgiant į socialinius ir aplinkos veiksnius. Jos jau seniai yra kapitalo rinkų kertinis akmuo;
• ASV integravimas apima ASV (aplinkos, socialinius ir valdymo) veiksnius kaip rizikos rodiklius priimant investicinius sprendimus, tačiau nelaiko jų pagrindiniais investavimo veiksniais;
• tvariu finansavimu ASV aspektai integruojami į sprendimų dėl investicijų priėmimo procesą, o tvarumas laikomas vertės kūrėju. Juo remiamos investicijos, kuriomis sprendžiamos tvarumo problemos ir skatinami teigiami socialiniai ir aplinkos pokyčiai. Jis taip pat apima investicijas į pertvarką, finansuodamas tiek veiklą, kuri jau yra palanki aplinkai (žaliasis finansavimas), tiek pereinamojo laikotarpio veiklą, kol laikui bėgant bus pasiektas aplinką tausojančio veiksmingumo lygis (pereinamojo laikotarpio finansavimas);
• poveikio investicijos reiškia reikšmingą pokytį finansų rinkose, „esminį persiorientavimą į poveikį“ ir atsako į klausimą, ar investicijomis į tvarumą prisidedama prie geresnio pasaulio kūrimo?. Todėl poveikio investicijos tampa sąmoningiausiu požiūriu, kuriuo aktyviai siekiama tiek finansinės grąžos, tiek išmatuojamo teigiamo socialinio poveikio arba poveikio aplinkai, prisiimant vienodus įsipareigojimus.

Dvi poveikio investicijų pusės: į poveikį orientuotos ir poveikį kuriančios

Kalbant apie poveikio investicijas, į poveikį orientuotos ir poveikį kuriančios investicijos iš esmės skiriasi. Ši diferenciacija padeda investuotojams suprasti ne tik kur keliauja jų pinigai, bet ir tai, kaip jie prisideda prie teigiamų pokyčių.

• Į poveikį orientuotomis investicijomis remiamos įmonės, kurios jau pademonstravo, kad taiko teigiamą aplinkos ar socialinę praktiką, ir įrodė, kad yra įsipareigojusios daryti teigiamą poveikį vykdydamos savo veiklą ir siekdamos rezultatų.
• Poveikį kuriančios investicijos aktyviai generuoja naujus socialinių ar aplinkos problemų sprendimus ir dažnai yra fokusuojamos į transformaciją ir sisteminius pokyčius.

Šis teorinis skirtumas yra įkūnijamas realaus pasaulio taikomosiomis programomis įvairiuose sektoriuose.

Švari energija

Pereinant prie švarios energijos, į poveikį orientuotos investicijos gali būti skirtos įsitvirtinusių atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrovių arba elektrinių transporto priemonių gamintojų akcijoms pirkti. Šios įmonės jau prisideda prie aplinkos tvarumo, taikydamos pagrindinius savo verslo modelius. Tuo tarpu poveikį kuriančiomis investicijomis tame pačiame sektoriuje daugiausia būtų galima finansuoti ankstyvojo etapo baterijų technologijų startuolių arba vietos bendruomenių novatoriškiems saulės energijos projektams nepakankamai aptarnaujamose vietovėse, taip kuriant visiškai naujus energetikos problemų sprendimus.

Tvarus žemės ūkis

Dar vienas pavyzdys – tvarus žemės ūkio sektorius. Į poveikį besiorientuojantys investuotojai gali remti įsitvirtinusius ekologiškų maisto produktų gamintojus arba tvaraus ūkininkavimo veiklą, o poveikį kuriantys investuotojai daugiausia dėmesio skirtų naujų regeneracinių žemės ūkio metodų arba revoliucinių ūkininkavimo mieste sprendimų, kurie galėtų pakeisti maisto produktų gamybą, kūrimui.

Socialinis poveikis

Socialinio poveikio srityje į poveikį orientuotomis investicijomis dažnai remiamos įmonės, įgyvendinančios tvirtą įvairovės politiką ir sąžiningą darbo praktiką. Kita vertus, poveikį kuriančiomis investicijomis gali būti finansuojami naujų, įperkamų būstų projektai arba novatoriški švietimo technologijų sprendimai nepakankamai aptarnaujamoms bendruomenėms, aktyviai kuriant naujus būdus siekti socialinės lygybės.

Investavimo procesas: nuo ketinimo iki poveikio

Norint, kad poveikio investicijos būtų sėkmingos, reikia griežto proceso, kuris, siekiant teigiamų socialinių ir aplinkos pokyčių, prasideda nuo aiškių poveikio tikslų nustatymo. Investuotojai turi apibrėžti konkrečius siekiamus rezultatus aplinkos apsaugos ar socialinėje srityje, nustatyti išmatuojamus siekius ir dažnai juos suderinti su nustatytomis sistemomis, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų 17 darnaus vystymosi tikslų pasauliniu rodikliu ir jų 169 Darbotvarkės iki 2030 m. tikslais.

Dėl šio sąmoningumo poveikio investicijos skiriasi nuo kitų tvaraus finansavimo formų. Sąmoningumo vedini į poveikį besiorientuojantys investuotojai turi pradėti išsamaus patikrinimo procesą, kurio metu būtų nuodugniai įvertinti tiek finansiniai rezultatai, tiek gebėjimas pasiekti ir išmatuoti prasmingus socialinius ar aplinkosauginius rezultatus.

Finansinis investicijos vertinimas yra nusistovėjusi praktika, pagrįsta standartizuotais parametrais ir patikimomis metodikomis. Tačiau nefinansinis vertinimas, pavyzdžiui, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai vertinimas, tebėra palyginti mažai išplėtotas ir jame trūksta universalių sistemų. Todėl investuotojai turi atlikti ne tik tradicinę finansinę analizę, bet ir įvertinti įmonės įsipareigojimo siekti poveikio mastą. Tai apima vadovybės įsipareigojimo siekti poveikio tikslų, jos gebėjimo veiksmingai įvertinti poveikį ir skaidriai atskleisti rezultatus bei apie juos pranešti vertinimą. Vertinimo procesas dažnai apima konkrečių poveikio parametrų, pritaikytų prie investicijų tikslų, nagrinėjimą, užtikrinant suderinamumą su pripažintomis sistemomis, pavyzdžiui, IRIS+ arba Poveikio valdymo projektu (IMP, 2024).

Be to, siekiant sustiprinti išsamaus patikrinimo procesą, labai svarbu atskirti įmonės poveikį ir investuotojo poveikį. Įmonės poveikis – tiesioginis socialinis poveikis arba poveikis aplinkai, kurį sukelia įmonės veikla ir produktai. Tuo tarpu investuotojo poveikis yra poveikis, kurį investuotojai daro įmonės veiklai ir rezultatams savo investavimo pasirinkimais ir dalyvavimo strategijomis. Norint tiksliai įvertinti bendrą investicijų poveikį ir sukurti veiksmingą poveikio vertinimo praktiką, labai svarbu suprasti šį skirtumą.

Iššūkiai, sudėtingumas ir į ką reikėtų atsižvelgti

Nors poveikio investicijos žada daug, joms kyla didelių kliūčių:

1. poveikio matavimas: nesant standartinių matavimo parametrų, sunku kiekybiškai įvertinti arba palyginti socialinius ir aplinkos apsaugos rezultatus. Skaidrumas ir griežtas poveikio parametrų stebėjimas ir ataskaitų teikimas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti nuoseklumą ir atskaitomybę, kad teiginiai apie poveikį būtų pagrįsti faktais;
2. priskyrimo problemos: dėl platesnių sisteminių pokyčių sunku izoliuoti konkrečių investicijų poveikį ir jį priskirti konkrečiai investicijai. Nustatyti, kiek pastebėto pokyčio galima tiesiogiai priskirti konkrečiai investicijai, tebėra vienas iš tebesitęsiančių sunkumų investuojant į poveikį. Pavyzdžiui, 3 DVT „Gera sveikata ir gerovė“ patobulinimas gali būti įvairių investicijų į sveikatos priežiūros įstaigas, švietimą ir infrastruktūrą derinio, o ne vienos tikslinės investicijos rezultatas. Būtina parengti tokias metodikas kaip priešingos padėties analizė ir kontrolinių grupių palyginimas, tačiau jos gali pareikalauti daug išteklių ir būti ne visada įgyvendinamos, ypač mažesnių projektų atveju arba besivystančiose rinkose;
3. socialinis manipuliavimas: perdėti arba melagingi įmonių ar fondų teiginiai apie jų socialinį poveikį arba poveikį aplinkai mažina pasitikėjimą šiuo sektoriumi. Siekiant išlaikyti pasitikėjimą ir sąžiningumą visoje poveikio investicijų srityje, itin svarbu teikti skaidrias ataskaitas ir patikrintus teiginius apie poveikį (ITF). Aiškūs poveikio matavimo standartai ir patikimi tikrinimo metodai, taip pat trečiųjų šalių atliekamas auditas ir nepriklausomas sertifikavimas yra labai svarbūs siekiant išlaikyti patikimumą.

Poveikio investicijų transformuojamojo potencialo išlaisvinimas

Poveikio investicijos yra esminės pasaulio finansų pertvarkos priešakyje, o tai yra kur kas daugiau nei tiesiog dar viena investavimo strategija. Poveikio investicijomis iš esmės peržvelgiamas finansų vaidmuo visuomenėje. Jomis kvestionuojamas tradicinis įsitikinimas, kad finansinė grąža ir teigiamas socialinis poveikis bei poveikis aplinkai turi egzistuoti atskirose srityse.

Poveikio investicijų raida parodė, kad investuotojai vienu metu gali siekti pelningos grąžos ir kartu prisidėti prie prasmingų socialinių ir aplinkos pokyčių. Integruojant tikslą su pelnu, poveikio investicijos formuoja įtikinamą požiūrį į finansų sistemą, kuri tarnauja ir žmonėms, ir planetai.

Brigitte Bernard-Rau yra Hamburgo universiteto podoktorantūros studijų tyrėja ir Verslo, ekonomikos ir socialinių mokslų mokyklos mokslo darbuotoja. Jos moksliniuose tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama ASV reitingams ir reitingų agentūroms, tvariam finansavimui, socialiai atsakingam investavimui, poveikio investicijoms ir įmonių socialinei atsakomybei. Brigitte Bernard-Rau neseniai publikavo Sustainability Stories: The Power of Narratives to Understand Global Challenges (Springer Nature, 2024). Knygoje pateikiama daugiau kaip 30 įkvepiančių istorijų iš viso pasaulio. Jų autoriai kalba apie įvairius dalyvavimo kuriant bendrąsias gėrybes būdus ir daromas permainas bendruomenėse, profesinėje praktikoje ir žmonių gyvenime.