Asociacija SUS INIMA jau yra padėjusi dešimtims tūkstančių Ukrainos pabėgėlių surasdama jiems pastogę, tenkindama pagrindinius poreikius ir suteikdama galimybę mokytis. Pabėgėliams ji taip pat teikia psichologinę pagalbą karo traumoms įveikti. Kuriama infrastruktūra, skirta padėti pabėgėliams orientuotis Rumunijos ekonominėje ir teisinėje sistemoje. Visa tai daroma, kad pabėgėliai kuo sklandžiau integruotųsi į Rumunijos visuomenę ir jaustųsi kaip namuose. Kalbėjomės su SUS INIMA atstove Lu Knobloch.

EESRK info: Kas paskatino Jus pradėti šį projektą ar iniciatyvą?

SUS INIMA sukūrė intervencijos ir reagavimo programas, nes vietos lygmeniu reikėjo organo, kuris galėtų bendradarbiauti su viešais ir privačiais subjektais kartu užtikrindamas skaidrumą ir suteikdamas veiksmingą bendradarbiavimo platformą padėti norintiems suinteresuotiesiems subjektams. Be to, dauguma Ukrainos pabėgėlių yra moterys ir vaikai, iš kurių nemažai užsienyje yra pirmą kartą ir neturi jokios patirties, kaip tvarkyti teisinius dokumentus, planuoti kelionę ir pan. Situaciją dar labiau apsunkina kalbos barjeras.

Kokio atsako sulaukė Jūsų projektas? Ar gavote kokių nors atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote? (Ar galite pateikti pavyzdžių, jei jų turite?)

Pradžioje siūloma parama iš dalies buvo priimama nenoriai, tačiau dėkingų paramos gavėjų skaičius gerokai išaugo. Tai pasakytina apie įvairias intervencines priemones, paramą arba įvairių paslaugų teikimą, pavyzdžiui, apgyvendinimo, transporto, pagrindinių poreikių tenkinimo (maisto ir reagavimo į krizę iniciatyvos), taip pat švietimo paslaugos.

Kaip būtent šias lėšas panaudosite siekdami dar labiau padėti bendruomenei? Ar jau planuojate kokius nors naujus projektus?

Šios konkrečios lėšos bus panaudotos dviem tikslams: 1) pabėgėliams skirtai psichologinei pagalbai, pirmiausia vaikams, kad jie lengviau įveiktų patirtas traumas, 2) naujos iniciatyvos, skirtos ekonominei ir socialinei sanglaudai, rengimui. Planuojama sukurti infrastruktūrą, kuri konsultuotų pabėgėlius ir padėtų jiems suprasti esminę teisinę ir ekonominę Rumunijos struktūrą, aktyviai skatintų ieškoti darbo ir padėtų jį rasti arba padėtų pradėti savo verslą, taigi, propaguotų aktyvų pilietiškumą ir tvarią socialinę įtrauktį.

Ką galėtumėte patarti kitoms organizacijoms, norinčioms pasiekti tokių veiklos ir programų rezultatų?

• Reikėtų ne konkuruoti tarpusavyje, o orientuotis į bendradarbiavimą su vietos valdžios institucijomis, suinteresuotaisiais subjektais ir NVO.
• Visas pageidaujamas kurti programas ar iniciatyvas reikėtų pagrįsti paramos gavėjų faktinių poreikių atvejų tyrimais.

Ar matote, kad užsitęsus karui Ukrainoje nusilps solidarumas su Ukrainos pabėgėliais? Ką gali ir turėtų daryti pilietinės visuomenės organizacijos, kad tai neatsitiktų? Ar ES galėtų atlikti teigiamą vaidmenį šioje srityje?

Solidarumo lygis vis dar aukštas. Tačiau vietos bendruomenių teikiamos paramos apimtis mažėja, nes ištekliai senka. Vienas iš sprendimų patenkinti esamus poreikius yra toliau teikti paramą ir pagalbą pabėgėliams, kad jie galėtų integruotis į juos priėmusias vietos bendruomenes. Be to, reikia iš dalies sumažinti biurokratizmą ir procedūras įdarbinant Ukrainos pabėgėlius, jiems steigiant įmones, norint atsiidaryti banko sąskaitas, gauti draudimo ir medicinines paslaugas. Tai būtina tvariam finansinės priklausomybės nuo išorės šaltinių mažėjimui užtikrinti. Pilietinė visuomenė atlieka labai svarbų vaidmenį plėtojant ir įgyvendinant pagalbos naudojimą ir pabėgėlių rėmimą. ES gali padėti kurti platesnius tinklus Europos Komisijos lygmeniu, taip remdama ir palengvindama keitimąsi praktine patirtimi, kuri gali būti naudinga visoms susijusioms šalims: tiek teikiantiems pagalbą, tiek paramos gavėjams.