Biologinė įvairovė – trūkstama sudėtingos ES strategijų dėlionės detalė

Nuo 1992 m. ES bando įgyvendinti biologinės įvairovės strategijas, bet reikšmingų rezultatų taip ir nepasiekta. Taip yra daugiausia todėl, kad nacionaliniu lygmeniu prastai įgyvendinama teisinė sistema ir nepakankamai finansuojamos būtinos priemonės.

EESRK palankiai vertina atnaujintą Komisijos įsipareigojimą ir pastangas plėtoti Biologinės įvairovės strategiją, kurioje nustatomi iki 2030 m. įgyvendintini tikslai, nes tai vienas iš būdų įgyvendinti ES žaliąjį kursą. 

Pranešėjo Antonello Pezzini ir bendrapranešėjo Lutzo Ribbe nuomone, ši strategija – tai kelias, kuriuo eidami pasieksime, kad Europos biologinė įvairovė, grąžindama gamtą į mūsų gyvenimą, taptų svarbiu prioritetu atsigaunant po COVID-19 ir būtų naudinga žmonėms, klimatui ir planetai.

ES turi iš esmės padidinti pastangas likusiems mūsų gamtos ištekliams apsaugoti ir rengti informuotumo didinimo ir komunikacijos kampanijas. EESRK taip pat mano, kad būtina didinti saugomų teritorijų, ypač griežtai saugomų, plotą, kad būtų atkurtos buveinės ir užkirstas kelias rūšių nykimui.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad biologinės įvairovės apsaugos finansinė našta neturi tekti ūkininkams ir miškų savininkams. Veikiau šios „viešosios gėrybės ir vertybės“ užtikrinimas jiems patiems turėtų tapti gera galimybe gauti pajamų.

Rengiantis kitam Biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikimui Kinijoje 2021 m., dar reikia labai daug nuveikti pasaulio biologinei įvairovei apsaugoti. Atėjo laikas Europai imtis lyderės vaidmens ir įtikinti kitas šalis, kad prasminga laikytis priimtų strategijų. (mr)