parengė Darbuotojų grupė

1992 m. Billo Clintono rinkimų kampanijos šūkio „Tai ekonomika, kvaileli!“, kuris tuo metu sulaukė didelio atgarsio tarp recesijos prislėgtų Amerikos rinkėjų, parafrazė šiandien atrodo kaip niekada aktuali. Pakanka pažvelgti į naujausios, po Europos Parlamento rinkimų surengtos „Eurobarometro“ apklausos rezultatus, ir iš karto tampa aišku, kad infliacija ir ekonomika buvo pagrindinės temos, paskatinusios žmones balsuoti. 

Ne, nėra vieno visiems tinkamo sprendimo, o vien ekonominiai sunkumai negali paaiškinti visų su būsimais rinkimais susijusių problemų. Tačiau neabejotinai galima teigti, kad praėjusį pavasarį ir prieš kelias savaites už Atlanto vykstant rinkimams pagrindiniai rinkėjų motyvai buvo didėjančios kainos, kylančios pragyvenimo išlaidos ir ekonominė padėtis. Nėra taip, kad tai buvo kažkaip netikėta: ši problema (o kartu su ja skurdas ir socialinė atskirtis) buvo aktuali jau 2023 m. pradžioje. Nors makroekonominiai rodikliai yra tokie, kad, regis, būtų galima paplekšnoti politikos formuotojams per petį, tiesioginis infliacijos poveikis būtiniausioms prekėms, pavyzdžiui, maistui ir energijai, tebėra didelis ir daro neproporcingą poveikį tiems, kurie šiems poreikiams išleidžia didesnę savo pajamų dalį. Problemų sąrašą taip pat papildo atsigavimas po pandemijos ir katastrofiškas politinis atsakas į ją, o daugelis šalių vis dar kovoja su 2008 m. krizės padariniais.

Dešimtmečiais darbo užmokestis buvo atsietas nuo našumo augimo, todėl daugeliui Europos darbininkų ir viduriniosios klasės atstovų geresnės ateities perspektyvos blėsta. Politinis ekstremizmas ir rinkimų sukelti neramumai niekur nedings.

Išspręsti pragyvenimo išlaidų krizę labai svarbu Europos ateičiai, nes išryškėja mūsų visuomenės ir ekonomikos struktūrinės problemos ir kartu kyla abejonių dėl principų, kuriais remiasi mūsų demokratijos socialinė struktūra.

Lapkričio 26 d. Darbuotojų grupė susitiko su keliais suinteresuotaisiais subjektais, kad aptartų šį klausimą, taigi kviečiame Jus sugrįžti prie šios diskusijos ir kartu su mumis paraginti politikos formuotojus liautis kartojus tuščias madingas frazes, įveikti savo pačių įgūdžių spragas ir sutelkti dėmesį į tai, kas svarbu.