Nuomonėje savo iniciatyva EESRK siūlo įsteigti prisitaikymo prie klimato kaitos fondą, siekiant užtikrinti greitą reagavimą į naujas klimato ir energetikos krizes. Prisitaikymo prie klimato kaitos fondas papildytų esamą ES politiką ir užtikrintų veiksmingesnį esamo finansavimo panaudojimą.

Pavyzdžiui, nuo 2002 m. ES solidarumo fondo lėšomis valstybėms narėms teikiama įspūdingo masto parama, tačiau šio fondo, kuriam skirtas 500 mln. EUR metinis biudžetas, lėšų visgi neužtenka išlaidoms, susijusioms su 2021 m. gaivalinių nelaimių padaryta žala, padengti. Vien potvynių padaryta žala Vakarų Europoje siekia apie 38 mlrd. EUR.

Pranešėjas Ioannis Vardakastanis teigia: „mūsų prisitaikymo prie klimato kaitos fondo vizija – užtikrinti tvirtą finansavimo mechanizmą naudojant esamas ES lėšas, kad būtų galima greitai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir padėti atkurti nukentėjusias bendruomenes. Tai labai plataus užmojo būdas atkurti ir apsaugoti vietoves, nukentėjusias nuo neatidėliotinų klimato, energetikos ir aplinkos krizių“.

Be to, rengiant 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės programos biudžetą ir priemonės „NextGenerationEU“ ekonomikos gaivinimo planą, dabartinė energetikos krizė nebuvo numatyta. Prisitaikymo prie klimato kaitos fondas padėtų veiksmingiau nei esami mechanizmai patenkinti poreikį skubiai investuoti į alternatyvius energijos šaltinius. Tai ypač aktualu dabar, nes daug žmonių negali apmokėti savo sąskaitų už dujas ar elektros energiją.

„Nesame tinkamai pasirengę reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir nelaimes, kylančias dėl klimato kaitos ir energetikos krizės, – nei lėšų kiekio, nei savalaikiškumo požiūriu“, – teigia nuomonės bendrapranešėjė Judith Vorbach. „Prisitaikymo prie klimato kaitos fondo įsteigimas būtų svarbi priemonė šiai problemai spręsti.“ (tk)