EESRK info

EESRK surengtoje diskusijoje dėl MVĮ iššūkių ir perspektyvų ES palankiai įvertintos pranešime apie Sąjungos padėtį paskelbtos priemonės ir aptarti EESRK pasiūlymai, kaip palengvinti verslo perdavimą, atsižvelgiant į susirūpinimą dėl didėjančio tokių atvejų skaičiaus. 

Rugsėjo 22 d. EESRK plenarinėje sesijoje vyko diskusija tema „Europos MVĮ. Iššūkiai ir perspektyvos“. Diskusijoje dalyvavo Belgijos ministras, atsakingas už MVĮ, David Clarinval, Europos profesinių sąjungų konfederacijos sekretorė Isabelle Schömann ir Europos amatų, mažų ir vidutinių įmonių asociacijos generalinė sekretorė Véronique Willems, diskusijoje taip pat buvo pristatytas EESRK pranešimas dėl verslo perdavimo Europos Sąjungoje.

D. Clarinval pateikė dvejopą Belgijos MVĮ padėties vaizdą, įvardydamas šių įmonių turimus pranašumus, t. y. skaitmenizaciją, inovacijas, galimybes gauti finansavimą, ir jų trūkumus – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, automatinį darbo užmokesčio indeksavimą, pavėluotus mokėjimus. „Bendroji rinka yra labai svarbi šioms įmonėms“, – teigė jis. „Tačiau ji ne visada tobula, net ir dabar daugeliu atvejų energetikos klausimus galima ir toliau spręsti nacionaliniu lygmeniu.“ Jis taip pat apibūdino priemones, kurių ėmėsi Belgijos valdžios institucijos, kad padėtų įmonėms įveikti energetikos krizę, daugiausia dėmesio skirdamas mokėjimų lankstumo schemoms. 

I. Schömann sutiko, kad remti MVĮ šiuo sunkiu laikotarpiu yra sveikintina ir tam reikia peržiūrėti valstybės pagalbos taisykles ir konkurencijos politiką. Investuoti į švietimą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, siekiant padėti bendrovėms vykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, buvo tinkamas sprendimas, tačiau būtų neteisinga, jei įmonės ir MVĮ socialinį dvejopos pertvarkos aspektą vertintų atsižvelgdamos vien į įgūdžių ugdymą. Taip pat kalbant apie pastarojo meto krizes „yra nepriimtina, kad įmonės, nesvarbu, ar jos didelės, ar mažos, be jokių papildomų sąlygų turėtų prieigą prie viešųjų lėšų. Užimtumui, t. y. kokybiškam užimtumui, užtikrinti būtinos socialinės sąlygos, – teigė ji, – kurios taip pat apima veiksmingą demokratijos įgyvendinimą darbo vietoje, informuojant darbuotojus ir su jais konsultuojantis. Pasirengimas permainoms – ne vien tik pačių įmonių problema. Bendrovės turi spręsti šią problemą kartu su darbuotojais, jei visiems reikės prisitaikyti prie taikomų priemonių.“

V. Willems pritarė naujoms priemonėms, apie kurias paskelbta Komisijos pirmininkės pranešime apie Sąjungos padėtį, ypač kalbant apie elektros energijos gamintojams taikomas pajamų viršutines ribas ir pagalbos priemonių rinkinį MVĮ, visų pirma Pavėluotų mokėjimų direktyvą, nes „tiesiog nesąžininga, kad viena iš keturių bankroto priežasčių yra būtent susijusi su laiku neapmokėtomis sąskaitomis faktūromis. Komisija per šią savo kadenciją pradėjo daug iniciatyvų, kurios turės įtakos MVĮ. Tačiau kol kas negalėtume to įvardyti įgalinančia teisine sistema, – teigia ji, atkreipdama dėmesį į, pasak jos organizacijos, trūkstamus elementus, visų pirma būtinybę padidinti poveikio MVĮ tyrimo veiksmingumą ir palengvinti reglamentavimo naštą, – taikant principą „kiek plius, tiek minus“ tikslo nepasieksime. Turime vadovautis principu „jeigu plius, tai daugiau minus“, – pabrėžė ji. (dm)

Rugsėjo mėn. plenarinės sesijos metu EESRK priėmė nuomonę savo iniciatyva „ES jaunimo testas“. Jau metų metus jaunimas reikalauja, kad sprendimų priėmimo proceso metu būtų išgirstas jo balsas. Šia nuomone EESRK tampa pirmąja ES institucija, remiančia jaunimo raginimą sukurti būsimų teisės aktų poveikio jaunimui vertinimo mechanizmą.

Komitetas teigia, kad siekiant ilgalaikio poveikio ir poveikio pasibaigus Europos jaunimo metams, į politikos formavimą reikia įtraukti jaunimą.

„Jaunimas reikalauja ES jaunimo testo“, – teigė šios EESRK nuomonės pranešėja Katrīna Leitāne. „Siekiant geresnio reglamentavimo ir politikos formavimo, reikėtų pradėti taikyti ES jaunimo testą – poveikio analizės priemonę, kuria būtų užtikrinama, kad jokia politika neturėtų neigiamo poveikio jaunimui bei ateities kartoms, tikslingai bendradarbiaujant su jaunimu ir siūlant poveikio švelninimo priemones.“

EESRK palankiai vertina nuorodą į ES jaunimo testą Europos Komisijos komunikate dėl Konferencijos dėl Europos ateities rezultatų. Tačiau Komitetas pabrėžia, kad Komisijos pasiūlymas neatitinka pirminio pasiūlymo tikslų, jame nenumatytas pakankamas tikslingas bendradarbiavimas su jaunimo organizacijomis ir ekspertais, o jaunimo aspektas sistemingai neįtraukiamas į visas politikos sritis, kad būtų atsižvelgta į ilgalaikį politikos poveikį ateities kartoms.

EESRK taip pat ragina institucijas glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje derinant esamas sėkmingas iniciatyvas, pavyzdžiui, ES jaunimo dialogą, „Tavo Europa, tavo balsas!“ ir Europos jaunimo renginį. Be to, Komitetas pateikė preliminarų pasiūlymų dėl jaunimo dalyvavimo skatinimo sąrašą EESRK ir apsvarstys, kaip ES jaunimo testo koncepciją įtraukti į savo veiklą. (gb)

Nuomonėje savo iniciatyva EESRK siūlo įsteigti prisitaikymo prie klimato kaitos fondą, siekiant užtikrinti greitą reagavimą į naujas klimato ir energetikos krizes. Prisitaikymo prie klimato kaitos fondas papildytų esamą ES politiką ir užtikrintų veiksmingesnį esamo finansavimo panaudojimą.

Pavyzdžiui, nuo 2002 m. ES solidarumo fondo lėšomis valstybėms narėms teikiama įspūdingo masto parama, tačiau šio fondo, kuriam skirtas 500 mln. EUR metinis biudžetas, lėšų visgi neužtenka išlaidoms, susijusioms su 2021 m. gaivalinių nelaimių padaryta žala, padengti. Vien potvynių padaryta žala Vakarų Europoje siekia apie 38 mlrd. EUR.

Pranešėjas Ioannis Vardakastanis teigia: „mūsų prisitaikymo prie klimato kaitos fondo vizija – užtikrinti tvirtą finansavimo mechanizmą naudojant esamas ES lėšas, kad būtų galima greitai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir padėti atkurti nukentėjusias bendruomenes. Tai labai plataus užmojo būdas atkurti ir apsaugoti vietoves, nukentėjusias nuo neatidėliotinų klimato, energetikos ir aplinkos krizių“.

Be to, rengiant 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės programos biudžetą ir priemonės „NextGenerationEU“ ekonomikos gaivinimo planą, dabartinė energetikos krizė nebuvo numatyta. Prisitaikymo prie klimato kaitos fondas padėtų veiksmingiau nei esami mechanizmai patenkinti poreikį skubiai investuoti į alternatyvius energijos šaltinius. Tai ypač aktualu dabar, nes daug žmonių negali apmokėti savo sąskaitų už dujas ar elektros energiją.

„Nesame tinkamai pasirengę reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir nelaimes, kylančias dėl klimato kaitos ir energetikos krizės, – nei lėšų kiekio, nei savalaikiškumo požiūriu“, – teigia nuomonės bendrapranešėjė Judith Vorbach. „Prisitaikymo prie klimato kaitos fondo įsteigimas būtų svarbi priemonė šiai problemai spręsti.“ (tk)

Nuomonėje savo iniciatyva EESRK prašo Komisijos aprašyti nuostatas, kurių reikėtų norint išplėsti ES tvarumo taksonomijos taikymo sritį įtraukiant į ją socialinius tikslus. Taksonomijos reglamentu Komisijai buvo suteikti įgaliojimai paskelbti susijusią ataskaitą, tačiau ji iki šiol to nepadarė.

„EESRK ragina kurti holistinę ES taksonomiją, kuri apimtų aplinkos ir socialinį tvarumą. Socialinė taksonomija padėtų nukreipti investicijas į socialinius tikslus“, – pareiškė nuomonės pranešėja Judith Vorbach. „Tai turėtų būti „aukso standartas“, atspindintis didesnius užmojus, nei numatyta teisės aktuose“, – pridūrė narė.

ES taksonomija – tai klasifikavimo sistema, kuria remiantis sudaromas aplinką tausojančios ekonominės veiklos sąrašas siekiant padidinti tvarias investicijas; tokiu būdu ja remiamas Europos žaliasis kursas.

EESRK laikosi nuomonės, kad socialinė taksonomija padėtų kovoti su fiktyviais įmonių, norinčių pritraukti socialiai atsakingus investuotojus, teiginiais, nes būtų tikslios informacijos apie tokių įmonių socialinį pėdsaką. Jeigu socialinė taksonomija bus parengta pažangiai, ji iš esmės prisidės prie to, kad taip pat kaip ekologinio manipuliavimo būtų išvengta ir vadinamojo socialinio manipuliavimo.

Tyrimo grupės narys Kęstutis Kupšys pabrėžia, kad finansų sektorius nekantriai laukia diskusijos dėl socialinės taksonomijos. „Rinkoje yra tvarių finansinių produktų paklausa, įskaitant ir socialinį tvarumą, – sakė jis. „Jei nebus aiškios klasifikacijos, kas laikoma „socialiniu“, šio aspekto neturėsime tvarių investicijų srityje.“ (tk)

Rugsėjo 26 d. EESRK surengė konferenciją dėl naujausios Europos Komisijos pateiktos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos, kad aptartų būdus, kaip užtikrinti, jog ataskaitoje pateiktos rekomendacijos duotų apčiuopiamų rezultatų valstybėse narėse.

Į Europos Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą pirmą kartą įtrauktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl teisingumo, korupcijos, žiniasklaidos, stabdžių ir atsvarų sistemos. Pažanga Sąjungoje yra netolygi, o kai kuriose valstybėse narėse vis dar yra didelį susirūpinimą keliančių klausimų.

„ES visada turėtų naudotis visomis savo turimomis priemonėmis, įskaitant biudžeto sąlygų režimą, kad laiku ir vietoje būtų reaguojama į bet kokį naują išpuolį prieš demokratiją, teisinės valstybės principą ar žmogaus teises“, – pradėdama konferenciją, sakė EESRK pirmininkė Christa Schweng.

Už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reynders paaiškino, kad „per šiuos metus dar kartą įsitikinta, kaip svarbu užtikrinti tvirtą teisinės valstybės kultūrą ES. Dirbdami kartu, kad padėtume Ukrainai ginti savo suverenitetą ir vientisumą, pasitikėjimą galime išsaugoti tik tuo atveju, jei ir Europos Sąjungoje ginsime teisinės valstybės principą.“

Konferencija taip pat suteikė progą pristatyti antrąją EESRK pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų grupės apibendrinamąją ataskaitą, kurioje apžvelgiami 2020 m. ir 2021 m. šios grupės surengti vizitai į Daniją, Vokietiją, Airiją, Čekiją, Ispaniją, Kiprą ir Lietuvą. EESRK pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų grupės pirmininkas Cristian Pîrvulescu paaiškino, kad „nors aplankytų šalių demokratinės sistemos iš esmės yra pakankamai atsparios, apsaugos priemonių ir veiksmingos stabdžių ir atsvarų sistemos, įskaitant pilietinės visuomenės atliekamą sergėtojo vaidmenį, poreikis yra kaip niekad akivaizdus“.

Baigiamosiose pastabose Čekijos nuolatinė atstovė ES Edita Hrdá pabrėžė pilietinės visuomenės svarbą: „Pilietinė visuomenė užtikrina žmogaus teises. Stiprinti teisinės valstybės principą yra mūsų nuolatinė užduotis, todėl turime ne tik bendradarbiauti, bet ir nuolat būti budrūs.“ (gb)

Rugsėjo 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas paskelbė pirmojo ES ekologinių iniciatyvų konkurso laimėtojus. Šį konkursą Komitetas organizavo kartu su Europos Komisija ir kitais partneriais siekiant apdovanoti už išskirtinius pasiekimus ekologinės vertės kūrimo grandinėje.

Konkurso laimėtojai:
•    Geriausia ekologiška maisto produktus gaminanti MVĮ – Goodvenience.bio GmbH (Magdala, Tiuringija, Vokietija)
•    Geriausias ekologiškų maisto produktų mažmenininkas – La ferme à l’arbre de Liège (Lantin, Lježas, Belgija)
•    Geriausias ekologiškas restoranas – Lilla Bjers HB (Visbis, Gotlando sala, Švedija)

Visų kategorijų nugalėtojai buvo paskelbti per specialią ceremoniją, kurią Europos Komisijoje surengė už žemės ūkį atsakingas ES Komisijos narys Janusz Wojciechowski ES ekologinei dienai paminėti.

EESRK pirmininkė Christa Schweng sakė: „EESRK jau daugelį metų aktyviai propaguoja tvaresnę ir visapusiškesnę ES maisto politiką. Todėl labai didžiuojamės galėdami kartu organizuoti šiuos apdovaojimus ir taip didinti informuotumą apie ekologinio sektoriaus galimybes prisidėti prie tvaresnių maisto sistemų kūrimo.“

„Šiandien nugalėtojai parodė, koks yra jų kasdienis darbas, kad perėjimas prie tvaresnių ir teisingesnių maisto sistemų taptų realybe“, – pažymėjo EESRK Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos (NAT) skyriaus pirmininkas Peter Schmidt.

Šie apdovanojimai surengti vykdant Komisijos ekologinės gamybos plėtros veiksmų plane prisiimtą įsipareigojimą pripažinti pasiekimus visoje ekologiškų maisto produktų grandinėje – nuo ūkininkų iki restoranų. (ks)

Rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje EESRK priėmė nuomonę savo iniciatyva dėl ES pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijų.

Priimtame Europos klimato teisės akte nustatytas plataus užmojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas iki 2030 m. ir patvirtintas poveikio klimatui neutralumo tikslas iki 2050 m. Šiems tikslams pasiekti reikėtų diegti anglies dioksido absorbavimo (CDR) technologijas. Kuo lėčiau ir kuo švelniau bus mažinamas išmetamas šiltnamio poveikį sukeliančių dujų kiekis, tuo labiau būsime priklausomi nuo šių technologijų siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų.

„Norint sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro per 30 metų laikotarpį reikės iš esmės pakeisti pramonės veiklą“, – pareiškė nuomonės pranešėjas Andrés Barceló Delgado. „Nors jau yra daug mažo anglies dioksido kiekio technologijų, pažanga šioje srityje vis dar nedidelė. Norint plėsti ir plačiai diegti šias proveržio technologijas, mums reikia plataus užmojo veiksmų planų, o ES, pasitelkdama Klimato ir inovacijų fondus, privalo propaguoti inovacijas“‚ – pridūrė jis.

Priklausomai nuo to, kada būtų įdiegtos anglies dioksido absorbavimo technologijos, jų paskirtis būtų dvejopa: i) sparčiau siekti nulinio grynojo išmetamų teršalų kiekio kompensuojant už išmetamus teršalus tuose sektoriuose, kuriuose sunkiau pasiekti sumažinimą, todėl padidinant tikimybę, kad pavyks neviršyti temperatūrai nustatytų ribų; arba ii) sumažinti pasaulinį atšilimą žemiau nustatytų ribų po to, kai temperatūra viršys tas ribas (po viršijimo).

„Technologijų plėtojimas kartu su mokymu ir darbo jėgos perkvalifikavimu yra gyvybiškai svarbūs žaliajai pertvarkai gamybos pramonėje. Socialinis dialogas Europos, valstybių narių ir regioniniu lygmeniu turėtų prisidėti prie didesnio informuotumo apie žaliąją ir teisingą pramonės pertvarką, jos palaikymo ir rėmimo. Siekiant užtikrinti veiksmingą pramonės pertvarką, kurioje nė vienas nepaliekamas nuošalyje, bus labai svarbu stiprinti gebėjimus ir vykdyti projektus, skirtus pagrindiniams įgūdžiams apibrėžti“, – pareiškė nuomonės bendrapranešėjė Monika Sitárová. (ks)

Neseniai priimtoje nuomonėje EESRK pritaria Europos Komisijos planui „REPowerEU“, kuriuo siekiama nutraukti ES priklausomybę nuo Rusijos dujų ir naftos, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad daugelio problemų, kurios šiuo metu skubiai sprendžiamos, būtų buvę galima išvengti ar jas pažaboti jau seniai sumažinus priklausomybę nuo energijos importo ir užbaigus kurti energijos rinką, kaip jau ne kartą ragino EESRK.

Stefano Backo, Thomaso Kattnigo ir Lutzo Ribbe parengtoje ir Komiteto rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje EESRK pabrėžė, kad neradus reikiamų sprendimų, dėl bendro dabartinės krizės ekonominių ir socialinių padarinių poveikio ES demokratinė sistema patirs spaudimą. Reikia įgyvendinti neatidėliotinas priemones, skirtas užtikrinti tiekimo saugumą „kuo prieinamesne“ kaina tiek vartotojams, tiek pramonei, kurie nukentėjo nuo dabartinės kainų krizės, kad būtų išvengta socialinių neramumų.

EESRK teigia, kad planas „REPowerEU“ yra žingsnis teisinga kryptimi, tačiau įspėja, kad neatidėliotinos priemonės neturi paskatinti naujų priklausomybių ir neturi būti pakenkta pastangoms kuo greičiau pasiekti poveikio klimatui neutralumą.

Prieš sudarydama partnerystes su nedemokratinėmis ar politiškai nestabiliomis šalimis Komisija turėtų parengti geopolitinę energijos importo strategiją, kuria būtų atsižvelgiama į neatidėliotinus klausimus energijos ir klimato srityje.

Komiteto nuomone, esant skubiam poreikiui užtikrinti tiekimą, reikia lanksčiai spręsti laikino iškastinio kuro ir nedidelės taršos kuro naudojimo klausimą. (mp)

Klimato krizę ES turi šalinti trim būdais: sutelkdama finansavimą, įtraukdama piliečius bei privatųjį sektorių ir užtikrindama tvirtą politinį vadovavimą. Tai yra pagrindinė mintis, išdėstyta rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje EESRK nuomonėje savo iniciatyva.

Nuomonėje, kurią parengė Thomas Kattnig ir Lutz Ribbe, teigiama, kad, norėdama patenkinti didėjančią elektros energijos paklausą ir pasiekti klimato kaitos tikslus, ES turi daugiau investuoti į išmaniąsias ir atsinaujinančiosios energijos sistemas bei tokios energijos saugojimo infrastruktūrą ir kad kiekvienas turi atlikti savo vaidmenį.

Pasak Europos elektros gamybos pramonės federacijos „Eurelectric“, ES turi padvigubinti investicijas į elektros tinklą iki 55 mlrd. EUR kasmet ir lėšas švarios elektros gamybos pajėgumams užtikrinti padidinti iki 75 mlrd. EUR per metus.

„Mums reikia didžiulių viešųjų investicijų, kad galėtume pasiekti energetikos pertvarkos ir klimato politikos tikslus. Tai būtina siekiant užtikrinti tiekimo saugumą, kovoti su energijos nepritekliumi, išlaikyti prieinamas kainas ir kurti darbo vietas“, – teigė Thomas Kattnig.

Kalbant apie būsimą energetikos sistemų ir infrastruktūros organizavimą, EESRK pritaria Komisijos ketinimui tobulinti elektros energijos rinkos struktūrą ir tvirtai pasisako už rinkos vertinimus, kad būtų išanalizuotas visų galimų dalyvių elgesys. „Siekiant sukurti gerai veikiančią energijos rinką, labai svarbu, kad Komisija įvertintų valstybinės ir privačios nuosavybės teisių ir (arba) privataus energetikos infrastruktūros finansavimo privalumus ir trūkumus“, – nurodė Lutz Ribbe.

Siekiant finansuoti investicijas į infrastruktūrą, EESRK rekomenduoja išnaudoti nenumatytą energetikos įmonių pelną ir visiems su energetine nepriklausomybe susijusiems projektams taikyti „auksinę taisyklę“. (mp)

Rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje surengtoje diskusijoje su Komisijos pirmininko pavaduotoju Margaričiu Schinu EESRK paragino Komisiją ryžtingai įgyvendinti naująją Europos priežiūros strategiją. EESRK daugiausia dėmesio skyrė sveikatos priežiūros darbuotojams, jų įgūdžiams, švietimui ir darbo sąlygoms ir nurodė, kad pasitikėjimo skatinimas yra būtina sąlyga tam, kad sėkmingai veiktų Europos sveikatos duomenų erdvė.

Rugsėjo 22 d. vykusioje plenarinėje sesijoje EESRK surengė diskusiją apie ES sveikatos politikos iniciatyvas dalyvaujant Komisijos pirmininko pavaduotojui ir už europinės gyvensenos propagavimą atsakingam Komisijos nariui Margaričiui Schinui.
EESRK pirmininkė Christa Schweng pažymėjo: „EESRK remia visas ES iniciatyvas, skirtas Europos sveikatos sąjungai kurti ir atsparumui bei pasirengimui galimoms grėsmėms ateityje didinti.“

„Norime parodyti, kad sveikata – tai ne tik politika, tai esame mes. Tai – mūsų remiamo atviros visuomenės modelio, mūsų europinės gyvensenos dalis“, – pabrėžė M. Schinas.

Kaip pirmoji ES institucija, paraginusi sukurti Europos sveikatos sąjungą, EESRK priėmė dvi nuomones dėl dviejų naujausių Komisijos iniciatyvų sveikatos srityje, kurių tikslas – užtikrinti, kad visi europiečiai galėtų naudotis įperkamomis ir kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Nuomonėje dėl Europos sveikatos duomenų erdvės EESRK pasiūlymą dėl Europos sveikatos duomenų erdvės įvardijo kaip puikią galimybę įgalinti asmenis susipažinti su savo asmens sveikatos duomenimis ir juos kontroliuoti. Komitetas išreiškė savo paramą plataus masto viešosios komunikacijos kampanijai, kuria siekiama padėti žmonėms suprasti su dalijimosi procesu susijusią naudą ir pasitikėti sistema.

„Pasitikėjimas turės lemiamos reikšmės. Piliečiai turi būti patenkinti tuo, kaip naudojami jų duomenys tiek gerinant viešąsias paslaugas, tiek galimai šiuos duomenis naudojant kovojant su ligomis ir tyrėjams ieškant novatoriškų sprendimų“, – pažymėjo nuomonės pranešėjas Gonçalo Lobo Xavier.

EESRK taip pat priėmė nuomonę dėl Sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų ir priežiūros strategijos, kurioje ragina parengti plataus užmojo ir į žmones orientuotą strategiją, sudarysiančią galimybę pagerinti sveikatos priežiūrą ir ilgalaikę priežiūrą visoje ES kartu užtikrinant vienodus kokybės standartus visose valstybėse narėse ar visuose atskiros šalies regionuose. Joje siūloma pradėti taikyti Europos priežiūros garantiją, kuri užtikrintų, kad visi ES gyvenantys asmenys galėtų naudotis įperkamomis priežiūros paslaugomis.

„Priežiūros sistema yra mūsų europinės gyvensenos modelio, kuris turi būti socialiai teisingas ir įtraukus, išbandymas“, – nurodė nuomonės pranešėja Zoe Tzotze-Lanara.

Nuomonės bendrapranešėjis Danko Relić pabrėžė išsilavinusių, kvalifikuotų ir motyvuotų sveikatos priežiūros darbuotojų poreikį. „Sveikatos priežiūros darbuotojams būtinos geros darbo sąlygos. Jiems turi būti tinkamai atlyginama, užtikrintos deramos darbo valandos ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra, taip pat profesinė sauga ir sveikata“, – pabrėžė G. Relić. (ll)

Kadangi tikėtina, kad ES namų ūkių, kurie negali šildyti savo namų, skaičius augs, o metinė energijos infliacija jau peržengė 40 proc., EESRK neseniai priimtoje nuomonėje primygtinai ragina ES ir valstybes nares imtis skubių energijos nepritekliaus prevencijos ir kovos su juo priemonių.

EESRK ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares absoliučiu prioritetu laikyti vienodą prieigą prie energijos ir energijos už priimtiną kainą tiekimo saugumo užtikrinimą.

Rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje Energijos nepritekliaus šalinimas ir ES atsparumas EESRK pripažino Europos Komisijos naujausiose iniciatyvose, pavyzdžiui, Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinyje, Europos žaliojo kurso įgyvendinimo ir „Renovacijos bangos“ srityse energetikai teikiamą svarbą. Tačiau Komitetas įspėjo, kad jei valstybės narės neužtikrins spartaus įgyvendinimo, nesiims tvirtų įsipareigojimų ir konkrečių priemonių, šių iniciatyvų nepakaks dabartinei krizei įveikti.

Šios nuomonės pranešėjas Ioannis Vardakastanis teigė: „Reikėtų laikytis bendro požiūrio į energijos nepritekliaus supratimą ir šios problemos sprendimą ES lygmeniu. Laikydamiesi šio bendro požiūrio galime suformuluoti bendrą apibrėžtį. Tačiau tuo pat metu turėtume palikti kiekvienai valstybei narei galimybę rasti konkrečiai jai tinkamų sprendimų. Jos turi užtikrinti, kad pažeidžiamiausios grupės neliktų be paramos.“
Nacionalinės priemonės, skirtos neigiamam kainų augimo poveikiui pažeidžiamiausioms grupėms sušvelninti, turėtų apimti tiesioginę finansinę paramą ir socialinę politiką arba paskatas ir pagalbą mažinti energijos suvartojimą, atsižvelgiant į konkrečias nacionalines ir vietos aplinkybes.

Siekiant užtikrinti, kad šis požiūris tikrai būtų visa apimantis, EESRK ragino sukurti plačią ir ryžtingą politinę koaliciją energijos nepritekliaus problemai spręsti, kurios veiksmai būtų toliau plėtojami ES strategijoje. Jos tikslas turėtų būti iki 2030 m. kiek įmanoma sumažinti energijos nepriteklių, o ilgainiui jį visiškai panaikinti.
Kartu su ES institucijomis šią koaliciją sudarytų pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant atstovaujančias gyventojams, kuriems kyla didžiausia energijos nepritekliaus grėsmė. Be kita ko, turėtų dalyvauti ir vietos valdžios institucijos ir savivaldybės.

EESRK taip pat pabrėžė, kad svarbu investuoti į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir energijos vartojimo efektyvumą bei plataus masto pastatų renovaciją. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų teikti pirmenybę esminei renovacijai, kuri padėtų sutaupyti daugiau kaip 60 proc. energijos. Kad tai būtų įmanoma, akivaizdu, jog reikia didelių privačių investicijų. (ll)

EESRK neseniai teigiamai įvertino Europos Komisijos užimtumo politikos gaires valstybėms narėms, pabrėždamas, kad jos yra tinkamos, nes jomis sprendžiamos aktualiausios darbo rinkos problemos.

Rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje EESRK pabrėžė, kad dėl vis neramesnės geopolitinės padėties, kuri gali neigiamai paveikti ES ekonomiką, sukelti didelę infliaciją ir recesiją bei sumažinti perkamąją galią, valstybės narės turėtų imtis ryžtingų veiksmų sukurti visiškai integruotą bendrąją rinką ir padėti MVĮ plėsti veiklą.

„Vėl ima trūkti darbo jėgos, todėl manome, kad reikėtų įgyvendinti veiksmingas priemones, kuriomis socialiniai partneriai būtų skatinami nacionaliniu lygmeniu spręsti įgūdžių poreikio klausimus, derinant veiksmus prie atskirų sektorių ir vietos padėties. Darbuotojams ir įmonėms tampa vis svarbiau mokytis ir įgyti reikiamų įgūdžių ir kompetencijų“, – teigė nuomonės pranešėja Mariya Mincheva.

EESRK nuomone, reikėtų stiprinti socialinių partnerių vaidmenį ir skatinti juos dalyvauti rengiant bei įgyvendinant užimtumo, socialines ir ekonomines reformas bei politiką, be kita ko, plėtojant jų pajėgumus.

Vienas iš svarbių uždavinių – sumažinti neaktyvumo lygį, o tikslinė parama ypač svarbi ilgalaikiams bedarbiams, teigiama EESRK nuomonėje. Nuomonėje taip pat ypatingas dėmesys skiriamas dirbančiųjų skurdui ir politikos priemonių, pavyzdžiui, tinkamo darbo užmokesčio, įskaitant tinkamą minimalų darbo užmokestį, ir gerai parengtų laikinų finansinių paskatų, kartu su tikslingomis ir veiksmingomis įgūdžių ugdymo ir kvalifikacijos kėlimo priemonėmis, poreikiui.

Taip pat reikėtų stiprinti politiką, skirtą jaunimui, neįgaliesiems ir kitoms pažeidžiamoms darbo rinkos grupėms remti.
2022 m. Europos Komisija pasiūlė keletą valstybių narių užimtumo politikos pakeitimų. Jie atspindi naujausias iniciatyvas ir įneša naujų elementų, susijusių su Rusijos invazija į Ukrainą. EESRK palankiai įvertino tai, kad Komisija skyrė dėmesio laikotarpiui po COVID pandemijos, siekdama užtikrinti tvarų augimą.

Iš dalies pakeistose gairėse svarstomi įvairūs klausimai, tokie kaip darbo jėgos paklausos didinimas; galimybių įsidarbinti, mokymosi visą gyvenimą siekiant įgyti įgūdžių ir kompetencijų gerinimas; darbo rinkų veikimo ir socialinio dialogo veiksmingumo gerinimas ir lygių galimybių visiems skatinimas. (ll)