Naujame EESRK pranešime teigiama, jog norint, kad socialinė ekonomika augtų daugiau, nei skatina viešosios programos, reikia naujų finansinių priemonių. Jame taip pat raginama rengti finansinius mokymus, kad būtų skatinamas privatus finansavimas.

Sausio mėn. priimtoje nuomonėje EESRK pabrėžia, kad socialinė ekonomika gali pritraukti tinkamų investicijų tik tuo atveju, jei bus taikomos konkrečios finansinės priemonės, kurios užtikrintų socialinio poveikio, priimtinos grąžos investuotojams ir nepernelyg didelės rizikos socialinėms įmonėms pusiausvyrą.

Pranešėjas Giuseppe Guerini teigė: “Iš tikrųjų būtina sudaryti sąlygas privačias investicijas susieti su socialine ekonomika. Manome, kad pernelyg dažnai finansų subjektai socialinės ekonomikos organizacijas laiko rizikingomis, nes naudoja priemones, kurios yra skirtos kitokio pobūdžio įmonėms vertinti.“

Socialinio poveikio investicijos turėtų atitikti šiuos kriterijus:

•    jų aiškus tikslas turėtų būti daryti socialinį poveikį;
•     jomis turėtų būti remiamos įmonės, kurios yra aiškiai apibrėžiamos kaip socialinės ekonomikos įmonės;
•    su jomis siejami lūkesčiai turėtų būti grindžiami sąžininga, tvaria ir skaidria ekonomine grąža, net jei ji mažesnė už rinkos vidurkį;
•    jos turi suteikti galimybę dalį turto pakartotinai investuoti į kitas investicijas, kuriomis siekiama socialinių tikslų;
•    jos turi daryti apčiuopiamą poveikį;
•    jos turi būti suderinamos su įmonės, į kurią investuojama, vertybėmis.

Siekiant sumažinti investicijų deficitą, būtinos išsamios abipusės žinios.  „Norint suprasti socialinių įmonių realijas, reikia teikti didesnę paramą finansų subjektams. Be to, socialinėms įmonėms reikia padėti suprasti finansų ir finansinių priemonių pasaulį,“– nurodė bendrapranešėjė Marie Pierre le Breton.

Be kita ko, gali būti naudinga informuoti apie geriausią praktiką, pavyzdžiui, apie Suomijos „Poveikio investicijų kompetencijos centrą“ arba Prancūzijos investicijų modelius „mokėjimas už rezultatus“ . Tačiau būtina nustatyti ES masto poveikio vertinimo rodiklius. Tai galėtų būti objektyvūs rodikliai, pavyzdžiui, sukurtos darbo vietos, arba subjektyvūs rodikliai, pavyzdžiui, bendruomenės gerovė.