Georges Dassis: vienas būsimų pavojų akivaizdoje, kad ir koks didis būtum, tampi mažas

2020 m. kovo 11 d. grįždamas iš Briuselio negalėjau net įsivaizduoti, kad teks išgyventi tokią neįtikėtiną patirtį.

Viskas prasidėjo griežta Graikijos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos (EODY) rekomendacija: visi grįžę iš užsienio turi likti 14 dienų karantine savo namuose.

Pradžioje sakiau sau, kad mano gyvenime buvo nemažai sudėtingų atvejų, iš kurių esu išsisukęs nenukentėjęs, tačiau šį kartą tiek dėl žmonos ir vaikų spaudimo, tiek dėl pagarbos kitiems piliečiams nuo kovo 11 d. atšaukiau visą savo veiklą dviem savaitėms. 

Tuo metu koronavirusas jau įsisiautėjo Lombardijoje, pasirodė pranešimai apie pirmąsias aukas kitose šalyse, kaip antai Belgijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.

Graikijos vyriausybė paskelbė, kad nuo kovo 16 d. bus taikomos bendros izoliavimo priemonės. Štai taip įstrigau namuose kaip ir beveik 10,5 milijono kitų piliečių, o tuo metu sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai nepailsdami teikė pagalbą koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms.

Paskelbtos izoliavimo priemonės, kurių laikėsi praktiškai visi piliečiai, davė gana teigiamų rezultatų, kadangi Graikija yra viena iš šalių, kurioms geriausiai pavyko suvaldyti šią sveikatos krizę.

Jau besiformuojanti ekonomikos ir socialinė krizė – tai jau kita istorija, turint omenyje, kad visiškai sustojo ekonomika ir gamyba. Nors nuo gegužės 3 d. dalis veiklos vėl pradėta vykdyti, labiausiai nuo šios krizės nukentėję lieka turizmo sektoriaus darbuotojai ir įmonės.

Antikinės Graikijos filosofai teigė, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gerą (ουδέν κακόν αμιγές καλού), ir šią tiesą patvirtino mano atvejis. Dar niekada mano kaip suaugusio žmogaus gyvenimo laikotarpiu neturėjau galimybės taip ilgai mėgautis šeiminiu gyvenimu, perskaičiau keletą knygų iš jau kurį laiką sukrautos krūvos, laukiančios, kada baigęs savo socialinę ir ekonominę veiklą išeisiu į pensiją.

Padedamas žmonos, atlikau keletą remonto ir dažymo darbų namuose (kai kuriuos šių darbų rezultatus pasibaigus izoliavimo laikotarpiui turės patikrinti profesionalai). Taip pat rūpinausi savo alyvmedžiais ir turėjau galybę laiko apmąstyti susidariusią padėtį.

Trumpai tariant, kaip jau supratote, izoliavimo laikotarpis man nebuvo pats blogiausias, tačiau aš nuolat galvojau apie tuos, kurie turi likti užsidarę didesniuose ar mažesniuose butuose, iš kurių gali išeiti tik turėdami nusipirkti maisto produktų ar norėdami trumpai pasivaikščioti, gavę leidimą patvirtinančią žinutę mobiliuoju telefonu. Taip pat galvojau apie visus, kurie neteko artimųjų Graikijoje ar kitur. Apie darbuotojus, kurie neteko darbo ir išteklių, reikalingų pragyventi. 

Paprastai solidarioje visuomenėje ir solidarumu grindžiamoje Sąjungoje šios pandemijos aukoms solidarumas turėtų tapti pagalbos šaltiniu, tačiau praktika ne visiškai atitinka teoriją.

Stiprią ekonomiką ir stiprius finansus (tikrai ar menamai) turinčios šalys atmetė pasiūlymą išleisti euroobligacijas (Eurobonds), kurios leistų veiksmingai išspręsti krizės problemas ir kartu laikytis Europos sutarčių dvasios.

Tačiau reikia pasakyti, kad Europos Komisija reaguodama į pandemiją ir į jos sukeltą sveikatos ir ekonomikos krizę veiksmų ėmėsi daug greičiau nei 2009 m. kilus finansų krizei, kuri nuskurdino dešimtis milijonų žmonių.

Tikėkimės ir svarbiausia kiekvienas savo srityje imkimės veiksmų, kad niekas ir visų pirma aukščiausio lygio politikai nepamirštų šios pandemijos pamokų. Kad nustotume švaistyti gamtos išteklius negalvodami apie mūsų vaikų ateitį. Kad iki pandemijos blogose sąlygose gyvenę žmonės neatsidurtų dar sudėtingesnėje padėtyje dėl prasidėsiančios ekonomikos krizės.

Kad neužmirštume, jog prieš nelaimę visi esame lygūs.

Kad suvoktume, jog vienas būsimų pavojų akivaizdoje, kad ir koks didis būtum, tampi mažas ir tik būdami kartu tapsime pakankamai stiprūs ir galėsime sėkmingai įveikti visus sunkumus, kurie galėtų kelti pavojų mūsų sveikatai ir egzistencijai.