Pilietinės visuomenės organizacijos reiškia nusivylimą dėl COP 28 rezultatų, tačiau mano, kad jie yra aktyvesnių Europos veiksmų pasaulinėje arenoje platforma. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) tebėra įsipareigojęs kovoti su klimato krize, pabrėždamas, kad būtini didesni užmojai ir jaunimo dalyvavimas.

COP 28 pasiektas istorinis pokytis, nes pirmą kartą per trisdešimt metų šalys įsipareigojo atsisakyti iškastinio kuro energetikos sistemose. EESRK pirmininkas Oliver Röpke pripažįsta šią pažangą, tačiau primygtinai reikalauja laipsniškai visiškai atsisakyti iškastinio kuro ir pabrėžia, kad dedant šias pastangas svarbu įtraukti jaunimą.

Europos Sąjungos derybininkai džiaugiasi sugebėję apsaugoti Paryžiaus susitarimo tikslą apriboti pasaulio temperatūros kilimą. COP 28 daugiausia dėmesio buvo skiriama energetikos sektoriui, siekiant iki 2030 m. 43 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, o iki 2050 m. – užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Tačiau šis susitarimas kritikuojamas dėl trūkumų, įskaitant netikrumą, ar bus pasiektas 1,5 °C tikslas, naftą išgaunančių valstybių įtaką ir menkus pertvarkos finansinius išteklius.

Romos klubo bendrapirmininkė Sandrine Dixson-Declève įspėja dėl augančios turtinės nelygybės ir socialinės įtampos, kurias kelia nevienodas naštos pasidalijimas. EESRK jaunimo atstovė Diandra Ni Bhuachalla teigia, kad ji labai nusivylė COP 28 rezultatais ir pabrėžia realios žmonių patirties svarbą priešinantis iškastinio kuro lobistams.

Nepaisant susirūpinimo, EESRK nariai pripažįsta teigiamus Dubajaus susitarimo aspektus ir prašo užpildyti spragas, ragindami ES institucijas padaryti tą patį. Bendra EESRK diskusijos išvada yra ryžtingas įsipareigojimas: „mes nepasiduosime“ skubiai sprendžiant klimato krizės problemą tolesniais ES ir JT veiksmais. (ks)