Biometrinis atpažinimas emocijoms sekti, stebėti ir nustatyti neturėtų būti naudojamas Europos į žmogų orientuotame dirbtiniame intelekte, teigia EESRK savo liepos mėn. plenarinėje sesijoje priimtame atsake į Europos Komisijos baltąją knygą dėl DI.

Europos Komisijos siūlymu, DI taikomoji programa turėtų būti laikoma didelės rizikos tuo atveju, kai ji yra taikoma ir didelės rizikos sektoriuje (sveikatos priežiūros, transporto, energetikos, tam tikrose viešojo sektoriaus srityse), ir naudojama taip, kad gali kilti didelė rizika, išskyrus keletą dar nustatytinų išimčių. Tik tuomet, kai egzistuoja šios dvi sąlygos turėtume kalbėti apie didelės rizikos DI, kuriam turėtų būti taikomos specialios taisyklės ir valdymo struktūros.

EESRK nuomone, dėl šios apibrėžties gali atsirasti pavojingų spragų.

„Pavyzdžiui, politinė reklama „Facebook“ tinkle“, – teigia nuomonės pranešėja Catelijne Muller. „Reklamos sektorius yra mažos rizikos sektorius ir gali būti manoma, kad „Facebook“ naujienų apibendrinimo funkcija nekelia rizikos. Tačiau rinkimų kampanijų metu matėme, kad melagingų naujienų ir sintetinės vaizdo sankaitos sklaida „Facebook“ tinkle, DI pagalba, gali lemti neigiamą poveikį ir padaryti įtakos piliečių balsavimui, kišantis net iš už Europos ribų.“

EESRK mano, kad būtų geriau parengti bendrų ypatumų, laikytinų didele rizika, sąrašą, neatsižvelgiant į konkrečius sektorius.

„Dirbtiniu intelektu grindžiamas biometrinis atpažinimas stebėti ar sekti, vertinti ar kategorizuoti žmogaus elgesį ir emocijas taip pat turėtų būti draudžiamas“, – primygtinai teigia EESRK. „Juo labiau, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, kad žmogaus emocijas galime vertinti pagal jo biometrinius duomenis“, – pabrėžia C. Muller.

Be to, EESRK perspėja dėl didėjančio nekontroliuojamų stebėjimo ir sekimo technologijų, kurios vis labiau skverbiasi į mūsų visuomenę siekiant kovoti su koronaviruso protrūkiu, skaičiaus.

„Dirbtinio intelekto technologijos ir būdai kovai su pandemija turėtų būti tiesiog rimtos, veiksmingos, skaidrios ir paaiškinamos priemonės, kaip ir visi kiti DI grindžiami metodai bet kurioje kitoje situacijoje“, – teigia C. Muller. „Jais turėtų būti gerbiamos žmogaus teisės, etikos principai ir teisės aktai. Jie taip pat turėtų būti savanoriški, nes, patinka jie mums, ar ne, daugelis per krizę įdiegtų metodų taps nuolatiniais.“ (dm)